Abstract
Geriatriniai pacientai dėl tų pačių arba skirtingų priežasčių hospitalizuojami dažniau, nei kartą per metus. Straipsnyje analizuojami su geriatrinių pacientų sveikatos ir gyvenamosios aplinkos veiksniais susiję aspektai, atskleidžiantys ne tik jų aplinkos sąlygas, sveikatos situaciją, bet ir galimus kartotinės hospitalizacijos veiksnius. Tyrimo tikslas – ištirti geriatrinių pacientų kartotinės hospitalizacijos veiksnius, remiantis pacientų patirtimi. Tyrimui atlikti buvo pasirinktas pusiau struktūrizuotas interviu, kurį sudarė šeši klausimų blokai. Tyrimas atliktas 2023 metų rugpjūčio – spalio mėnesiais, interviu dalyvavo 10 per pastaruosius metus kartotinai hospitalizuotų pacientų. Tyrimo metu išanalizuotos dažnai sudėtingos geriatrinių pacientų gyvenimo sąlygos, menkas artimų šeimos narių ir aplinkinių rūpinimasis jais, pasinaudojant valstybės skiriamomis lėšomis bei galimybe laiku gauti reikiamas sveikatos paslaugas ar vaistus [1]. Tokiems pacientams reikia daugiau artimų žmonių (jų nesant – slaugytojų, slaugytojų padėjėjų ar socialinių darbuotojų) dėmesio, tam tikrų patarimų, pamokymų, kaip gerinti savo gyvenimo įgūdžius ir įpročius. Ypač išryškėjo tarpinstitucinės pagalbos poreikis, lemiantis pagalbą teikiančios komandos vieningumą ir bendradarbiavimą. Apibendrinant rezultatus pastebėta, kad dominuoja trys geriatrinių pacientų kartotinę hospitalizaciją lemiančių veiksnių grupės. Pirmiausia, tai psichologinės socialinio bei finansinio gyvenimo aplinkybės, kurios lemia vyresnio amžiaus pacientų negalėjimą tinkamai ir laiku pasirūpinti savo sveikata. Antra, mitybos būklė, kuriai daro įtaką dantų neturėjimas, prasti mitybos įpročiai ir net finansinių galimybių tinkamai maitintis neturėjimas, nulemiantis įvairias su virškinamojo trakto sutrikimais susijusias ligas, ar net bendrą fizinį nusilpimą. Ir trečia, paskutinė grupė veiksnių, susijusių su poliligotumu bei polifarmacija, lemia dažnas įvairias žmonių sveikatos problemas ir komplikacijas, su kuriomis susidoroti pacientams per sunku.
Keyword(s): geriatriniai pacientai, kartotinė hospitalizacija, hospitalizacijos veiksniai.
DOI: 10.35988/sm-hs.2024.067
Full Text: PDF