Jokūbas Vitkus, Ignas Floreskul, Dainius Misevičius

Abstract

Varikozinės venos yra dažnai užčiuopiamos išsiplėtusios poodinės venos, su atbuline kraujo tėkme. Dažniausiai randamos kojose. Matomos kojose, dažnai besimptomės venos, stebimos kas trečiam populiacijoje. Tyrimo tikslas – išnagrinėti dažniausiai taikomus venų varikozės dia­gnostikos ir gydymo metodus. Atlikta mokslinės litera­tūros apžvalga ir analizė. Tyrimo rezultatai parodė, kad dažniausi patologijos rizikos veiksniai yra moteriškoji lytis, vyresnis amžius, rasė, šeiminė anamnezė, nėštumas, ilgas stovėjimas, nutukimas, kraujagyslinės malformaci­jos ir hormonų terapija. Simptomai specifiški – edema, išsišokusios ir išsipūtusios varikozinės venos, skausmas kojose fizinio krūvio metu, odos cianozė, raudonis, hiper­pigmentacija, lipodermatosklerozė, opos, gali būti ste­bima apskrita balkšva, nevaskuliarizuota, atrofinės odos zona, vadinama blyškioji atrofija (Atrophie blanche).

Išvados. Auksinis diagnostikos standartas − klinikinis vaizdas kartu su duplex ultragarsiniu tyrimu. Simpto­minis gydymas yra chirurginis. Taikomi minimaliai in­vazyvūs endovaskuliniai gydymo metodai, tokie kaip endovaskulinė lazerio terapija, termoabliacija, cheminė skleroterapija, arba atvira operacija. Svarbiausias simp­tomų išnykimo veiksnys – visiška varikozinių venų sie­nelės obliteracija. Pooperacinį gijimą gerina komplikacijų išvengimas, kojos kompresinis gydymas.

Keyword(s): varikozinės venos, storosios žarnos vėžys, diagnostika, gydymas.

DOI: 10.35988/sm-hs.2021.161
Full TextPDF

Back