VAIKŠČIOJIMO POVEIKIS SVEIKŲ ASMENŲ MIEGO KOKYBEI IR PSICHOEMOCINEI BŪKLEI

Vaikščiojimas yra puikus būdas šiuolaikiniam žmogui išlikti fiziškai aktyviam. Ši fizinės veiklos forma priei­nama kiekvienam sveikam asmeniui, nepriklausomai nuo jo amžiaus, lyties ar fizinio pasirengimo lygio. Tei­giamas vaikščiojimo poveikis žmogaus fizinei sveika­tai įrodytas, tačiau vis dar trūksta duomenų, ar nueitas žingsnių skaičius per dieną turi įtakos žmogaus miego kokybei bei jo psichoemocinei būklei. Tyrimo tikslas buvo įvertinti vaikščiojimo poveikį sveikų asmenų miego kokybei ir psichoemocinei būklei. Tyrime dalyvavo 52 asmenys (amžiaus vidurkis 27± 9,86 metai). Tiriamieji suskirstyti į dvi grupes: kontrolinę (n = 26) ir tiriamąją (n = 26). Kontrolinės grupės asmenys viso tyrimo metu gyveno įprastu gyvenimo tempu, nekeisdami fizinio ak­tyvumo įpročių. Tiriamosios grupės asmenys keturias savaites kiekvieną dieną turėjo nueiti ne mažiau nei 8 000 žingsnių. Miego kokybei vertinti panaudotas Pits­burgo miego kokybės indeksas (PMKI), psichoemocinės būklės vertinimui – Depresijos, nerimo ir streso skalė (DASS- 21). žingsnių skaičius fiksuotas ,,StepApp“ iš­maniąja programėle. Įvertinus tiriamųjų miego kokybę pagal Pitsburgo miego kokybės indekso bendrą balą I ir II ištyrimo metu, nustatytas reikšmingas skirtumas tarp grupių (p < 0,05). Kontrolinėje grupėje šis rodiklis reikšmingai padidėjo 0,62 balo, tuo tarpu tiriamojoje grupėje – sumažėjo 4,19 balo (p < 0,05). Miego trikdžiai kontrolinėje grupėje padidėjo 0,23 balo, kai tuo tarpu tiriamojoje – 0,31 balo sumažėjo (p < 0,05). Skirtumas tarp grupių buvo reikšmingas (p < 0,05). Kontrolinėje ir tiriamojoje grupėse miego efektyvumas II ištyrimo metu reikšmingai nepakito. Miego trukmės (valandomis) reikšmingų pokyčių kontrolinėje grupėje nebuvo, o tiria­mojoje grupėje vidutinė miego trukmė pailgėjo beveik visa valanda (p < 0,05). Užmigimo laikas kontrolinėje grupėje reikšmingai pailgėjo 4,61 min., o tiriamojoje – sutrumpėjo 9,24 min. (p < 0,05). Skirtumai tarp grupių buvo reikšmingi (p < 0,05). Vertinant tiriamųjų psichoe­mocinę būklę pagal Depresijos, nerimo ir streso skalės (DASS-21) balą, nustatytas reikšmingas skirtumas tarp grupių (p < 0,05). Kontrolinėje grupėje II ištyrimo metu bendras DASS-21 balas nepakito (p > 0,05), o tiriamojoje – reikšmingai sumažėjo 13,39 balo (p < 0,05). Vertinant atskirai depresijos, nerimo ir streso simptomus nustatyta, kad kontrolinėje grupėje depresijos ir nerimo simptomų balai reikšmingai nepakito (p > 0,05), tuo tarpu tiriamo­joje grupėje depresijos simptomai 3,93 balo, o nerimo – 3,23 balo sumažėjo (p < 0,05). Streso simptomai II iš­tyrimo metu kontrolinėje grupėje padidėjo 1,99 balo, o tiriamojoje – 5,69 balo sumažėjo (p < 0,05). Nustatytas reikšmingas skirtumas tarp grupių (p < 0,05). Tyrimo re­zultatai parodė, kad vaikščiojimas reikšmingai pagerino sveikų asmenų bendrą miego kokybę (sumažėjo miego trikdžiai, pailgėjo miego trukmė ir sutrumpėjo užmigimo laikas) ir psichoemocinę būklę (sumažėjo depresijos, ne­rimo ir streso simptomai).