Rūta Valiukevičiūtė, Saulius Galgauskas

Abstract

Trumparegystė yra labiausiai paplitęs regėjimo sutrikimas pasaulyje, tapęs reikšminga visuomenės sveikatos problema. Prognozuojama, kad iki 2050 metų įvairaus laipsnio trumparegystę turės apie pusė pasaulio populiacijos, o nemaža jos dalis patirs aukšto laipsnio trumparegystės sukeltas komplikacijas. Pasaulyje stebimos ryškėjančios trumparegystės progresavimo tendencijos – sergamumo mastai, kaip ir trumparegystės laipsnis, nuolat didėja bei spartėja progresavimas. Nors trumparegystės vystymąsi sąlygoja genetinių ir aplinkos veiksnių sąveika, pastaraisiais dešimtmečiais ypač reikšmingą poveikį progresijai daro aplinkos veiksniai: intensyvus artimas darbas, nepakankamas buvimas lauke. Be to, COVID-19 pandemijos metu pastebėtas ženklus progresavimo pagreitėjimas vaikų ir paauglių grupėse.

Trumparegystės progresavimui daugiausia įtakos turi jos atsiradimo amžius ir laipsnis. Ankstyvas trumparegystės pradžios amžius ir aukštesnis jos pirminis laipsnis yra esminiai veiksniai, susiję su spartesniu progresavimu ir aukšto laipsnio miopijos rizikos didėjimu.

Keyword(s): trumparegystė, progresavimas, epidemiologija, vaikų oftalmologija.

DOI: 10.35988/sm-hs.2026.220
Full Text: PDF

Back