Laima Gražytė, Renata Šturienė, Natalja Istomina
Abstract
Pogimdyminė depresija yra reikšminga psichologinė problema, turinti įtakos motinų, jų vaikų ir šeimos narių sveikatai. Slaugytojų vaidmuo identifikuojant ir valdant šios būklės psichosocialinius rizikos veiksnius yra esminis. Tyrimas pabrėžia prevencijos ir intervencijos svarbą, taikant atrankos priemones bei programas. Sveikatos priežiūros specialistų įsitraukimas reikšmingai mažina depresijos simptomus ir didina motinų bei naujagimių gerovę.
Tikslas. Išanalizuoti slaugytojų veiksmus, vertinant moterų pogimdyminės depresijos psichosocialinius rizikos veiksnius.
Metodai. Buvo atlikta sisteminė literatūros analizė. Į literatūros apžvalgą buvo įtraukta laisvai prieinama elektroniniu formatu publikuota mokslinė literatūra anglų ir lietuvių kalbomis. Literatūros šaltinių buvo ieškoma mokslinėse duomenų bazėse: PubMed, Google Scholar, Web of Science, Elaba.
Rezultatai. Nustatyta, kad slaugytojų atliekamas pirmasis vizitas po gimdymo (per 72 valandas) yra esminis, siekiant identifikuoti pogimdyminės depresijos psichosocialinius rizikos veiksnius. Taikant prevencines priemones, sumažinama rizika susirgti pogimdymine depresija, gerėja moterų psichinė ir fizinė sveikata. Ankstyvosios intervencijos programos sumažina depresijos simptomus iki 50%. Slaugytojų įsitraukimas į pogimdyminės depresijos psichosocialinių rizikos veiksnių valdymo procesą yra svarbus, nes tai prisideda prie motinų psichinės ir fizinės sveikatos gerinimo.
Išvados. 1. Pirmasis vizitas po gimdymo yra esminis identifikuojant pogimdyminės depresijos psichosocialinius rizikos veiksnius. 2. Prevencijos ir ankstyvosios intervencijos programos efektyviai gerina motinų gyvenimo kokybę. 3. Slaugytojų dalyvavimas pogimdyminės depresijos psichosocialinių rizikos veiksnių valdymo procese teigiamai prisideda prie moters ir kūdikio gerovės.
Keyword(s): slaugytojų veiksmai, pogimdyminė depresija, psichosocialiniai rizikos veiksniai, prevencija, intervencija.
DOI: 10.35988/sm-hs.2025.112
Full Text: PDF