SERGANČIŲJŲ COVID – 19 LIGA PLAUČIŲ ULTRAGARSINIO TYRIMO VERTINIMO ASPEKTAI IR KLINIKINĖ NAUDA

Vilma Galdikaitė, Monika Pinchasov

Plaučių ultragarsinis tyrimas COVID–19 pandemijos aplinkoje parodė didelę klinikinę vertę diagnozuoti plau­čių pažeidimo lygį šios ligos metu. Tyrimo tikslas – ap­žvelgti prieinamą mokslinę literatūrą apie pagrindinius plaučių ultragarso vertinimo aspektus ir metodus, padė­siančius ištirti bei numatyti galimas sergančiųjų COVID – 19 ligos baigtis, priklausomas nuo plaučių pažeidimo būklės. Literatūros šaltiniųpaieška atlikta kompiuterinėse bibliografinėse moksliniųdarbųbazėse PubMed, Google Scholar, ScienceDirect, naudojant raktinius žodžius ir jųderinius: COVID-19, SARS-CoV-2, koronavirusas, ultra­garsas, sonografija, plaučiai, krūtinė. Įsisteminęapžvalgąįtraukti 2015–2020 m. moksliniai straipsniai ir tyrimai anglųkalba. Tyrimo rezultatai parodė, kad sveikų plau­čių ultragarsiniame tyrime matomos A linijos, rodančius sveikus oringus plaučius. Progresuojant COVID ligai, atsiranda B1 linijos, rodančios intersticinio audinio su­storėjimą ir uždegimo apimtą plaučių audinį. Sunkes­niais ligos atvejais B linijos susilieja, didėja jų skaičius, ryškėja vadinamieji „balti plaučiai“ (B2 linijos). Esant sunkiai ligos formai, atsiranda vadinamosios konsoli­dacijos zonos. Vertinant šiuos požymius 6 skirtinguose segmentuose, galima apskaičiuoti ultragarsinio tyrimo balą, kuris naudingas vertinti plaučių pažeidimą dina­mikoje, – kuo skaičius didesnis, tuo mažesnis plaučių oringumas ir atvirkščiai. Plaučių ultragarso privalumas tas, kad tyrimas gali būti atliekamas taip dažnai, kaip reikia, nes nėra toks kenksmingas pacientui, kaip rent­genologinis ar kompiuterinės tomografijos tyrimas dėl savo spinduliuotės. Išvados. Ultragarsinis tyrimas yra naudingas diagnostikos metodas apibūdinti COVID-19 liga sergančių pacientų plaučių pažeidimo lygį, kuris nustatomas vertinant dinamikoje atsirandančias A, B1, B2, C struktūras.