Vilma Galdikaitė, Monika Pinchasov
Santrauka
Plaučių ultragarsinis tyrimas COVID–19 pandemijos aplinkoje parodė didelę klinikinę vertę diagnozuoti plaučių pažeidimo lygį šios ligos metu. Tyrimo tikslas – apžvelgti prieinamą mokslinę literatūrą apie pagrindinius plaučių ultragarso vertinimo aspektus ir metodus, padėsiančius ištirti bei numatyti galimas sergančiųjų COVID – 19 ligos baigtis, priklausomas nuo plaučių pažeidimo būklės. Literatūros šaltiniųpaieška atlikta kompiuterinėse bibliografinėse moksliniųdarbųbazėse PubMed, Google Scholar, ScienceDirect, naudojant raktinius žodžius ir jųderinius: COVID-19, SARS-CoV-2, koronavirusas, ultragarsas, sonografija, plaučiai, krūtinė. Įsisteminęapžvalgąįtraukti 2015–2020 m. moksliniai straipsniai ir tyrimai anglųkalba. Tyrimo rezultatai parodė, kad sveikų plaučių ultragarsiniame tyrime matomos A linijos, rodančius sveikus oringus plaučius. Progresuojant COVID ligai, atsiranda B1 linijos, rodančios intersticinio audinio sustorėjimą ir uždegimo apimtą plaučių audinį. Sunkesniais ligos atvejais B linijos susilieja, didėja jų skaičius, ryškėja vadinamieji „balti plaučiai“ (B2 linijos). Esant sunkiai ligos formai, atsiranda vadinamosios konsolidacijos zonos. Vertinant šiuos požymius 6 skirtinguose segmentuose, galima apskaičiuoti ultragarsinio tyrimo balą, kuris naudingas vertinti plaučių pažeidimą dinamikoje, – kuo skaičius didesnis, tuo mažesnis plaučių oringumas ir atvirkščiai. Plaučių ultragarso privalumas tas, kad tyrimas gali būti atliekamas taip dažnai, kaip reikia, nes nėra toks kenksmingas pacientui, kaip rentgenologinis ar kompiuterinės tomografijos tyrimas dėl savo spinduliuotės. Išvados. Ultragarsinis tyrimas yra naudingas diagnostikos metodas apibūdinti COVID-19 liga sergančių pacientų plaučių pažeidimo lygį, kuris nustatomas vertinant dinamikoje atsirandančias A, B1, B2, C struktūras.
Raktiniai žodžiai: COVID–19, SARS-CoV-2, koronavirusas, ultragarsas, sonografija, plaučiai, krūtinė.
DOI: 10.35988/sm-hs.2021.181
Pilnas tekstas: PDF