RESPUBLIKINĖS VILNIAUS PSICHIATRIJOS LIGONINĖS PACIENTŲ SAVIŽUDYBĖS KRIZĖ COVID-19 PANDEMIJOS AKIVAIZDOJE

Tyrimu siekta išsiaiškinti, kokio amžiaus, lyties ir kokius psichikos sutrikimus turintys VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės (RVPL) pacientai dažniau išgyvena savižudybės krizes, ar pandemija padažnino savižudybės krizes ir kokios grupės buvo labiausiai paveiktos. Tyrimo imtis – visi RVPL pacientai, kuriems nuo 2019 m. I ketvirčio iki 2021 m. II ketvirčio buvo atliktas savižudybės krizę išgyvenančių asmenų psichosocialinis vertinimas (N = 1323; amžius: nuo 10 iki 91 m., vid. 37,61 m.; 51,8 % vyrų ir 48,2 % moterų). Nustatyta, kad moterų imtyje savižudybės krizė dažniausiai pasitaiko 10–19 m. amžiaus, vėliau dažnis pastoviai mažėja; vyrų imtyje savižudybių krizių dažnis didėja nuo 10–19 m., pasiekia piką 30–39 m. amžiaus, o vėliau mažėja. Rečiausiai savižudybės krizes išgyvena 80> m. vyrai. Moterų imtyje savižudybės krizė dažniausia tarp pacienčių, kurių pagrindinė diagnozė yra šizofrenijos spektro sutrikimas; vyrų imtyje – asmenybės sutrikimas. Daugiau nei pusei savižudybės krizę išgyvenančių pacientų diagnozuotas sutrikimas dėl psichoaktyviųjų medžiagų (PAM) vartojimo. Dažniausia sutrikimų kombinacija – sutrikimas dėl PAM vartojimo kartu su asmenybės sutrikimu, ypač 20–49 m. amžiaus vyrų grupėje. Potrauminio streso sutrikimo diagnozė nustatoma ypač retai (0,5% atvejų). Tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2019 m. I ketvirčio iki 2021 m. II ketvirčio) bendrasis savižudybių krizių dažnis nepakito, tačiau nustatyti pokyčiai atskirose grupėse: daugėja savižudybių krizių 30–39 m. ir 80> m. vyrų grupėse, tarp vyrų, kuriems nustatyti sutrikimai dėl PAM vartojimo ir organiniai psichikos sutrikimai; ir 70–79 m. moterų grupėje.