Agata Rakalovič, Jelena Stanislavovienė

Abstract

Psichologinio smurto darbe tema jau keletą dešimtme­čių gvildenama tiek užsienio, tiek Lietuvos literatūroje. 2022 metų lapkričio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Darbo ko­dekso pakeitimai, pagal kuriuos didesnės įmonės privalo patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, ją paskelbti darbuotojams ir įgyvendinti. Informacinių technologijų sektorius yra vienas greičiausiai augančių visame pasaulyje, tačiau smurto paplitimo reiškiniai tarp šio sektoriaus darbuotojų Lietuvoje nebuvo nagrinėti. Šiuo tyrimu siekėme įvertinti psichologinio smurto darbe paplitimą tarp IT specialistų ir jo sąsajas su subjekty­viuoju sveikatos vertinimu ir darbingumu. Tyrimo prie­monė − anoniminė anketa, sniego gniūžtės metodu išpla­tinta tarp IT specialistų. Į anketos klausimus atsakė 114 respondentų. Rezultatai parodė, jog 10,5 proc. tyrimo dalyvių darbe dažnai ar sistemingai patiria psichologinį smurtą. Kiek didesnė tyrimo dalyvių dalis pažymėjo, kad jiems dažnai ar sistemingai tenka patirti psicholo­ginio smurto apraiškas. 27 proc. respondentų nurodė, kad darbe dažnai patyrė sarkazmą ar kitą erzinantį el­gesį, o ketvirtadaliui respondentų buvo liepiama atlikti žemesnės kvalifikacijos darbą. Daugiau kaip 19 proc. respondentų nurodė, kad darbo vietoje buvo apkalbami, 18,4 proc. respondentų patyrė užgaulias pastabas dėl savo įpročių, pažiūrų ir asmeninio gyvenimo, beveik 11 proc. respondentų teko patirti žodinį priekabiavimą ar grasinimus, apie 10 proc. respondentų darbo vietoje buvo ignoruojami. Nustatyta, kad psichologinio smurto patyrimas darbo vietoje gali būti susijęs su prastesniu sveikatos bei darbingumo vertinimu.

Keyword(s): psichologinis smurtas, informacinės technologijos.

DOI: 10.35988/sm-hs.2023.055
Full Text: PDF

Back