PSICHOLOGINIO SMURTO PAPLITIMAS ŠEIMOS GYDYTOJO DARBE

Europos darbo sąlygų tyrimas parodė, kad 12,5 proc. Eu­ropos Sąjungos (ES) darbuotojų patiria neigiamą socialinį elgesį darbe. Ši problema ypač ryški sveikatos priežiūros srityje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duome­nimis, net 62 proc. sveikatos priežiūros darbuotojų yra patyrę smurtą darbe, o patyčių, priekabiavimo ir smurto lygis šioje grupėje 2–3 kartus didesnis už ES vidurkį. Dažniausios psichologinio smurto formos yra žodinis smurtas (58 proc.), grasinimai (33 proc.) ir seksualinis priekabiavimas (12 proc.). Smurtas prieš pirminės svei­katos priežiūros darbuotojus daro neigiamą poveikį jų fizinei ir psichinei sveikatai, mažina darbo kokybę, pro­duktyvumą ir pasitenkinimą darbu, o pasekmės po tokių incidentų gali išlikti daugelį metų ir paveikti ne tik pačius asmenis, bet ir jų aplinką. Pastebima, kad gydytojai retai praneša apie smurtą, nes dažnas tai laiko neišvengiama darbo dalimi arba nepripažįsta kai kurių smurto formų.

Tyrimo tikslas yra nustatyti ir įvertinti psichologinio smurto paplitimą šeimos gydytojo darbe ir jo daromą įtaką emocinei sveikatai.

Metodai. Tyrimui atlikti 2024 m. spalio – gruodžio mė­nesiais vykdyta anoniminė anketinė apklausa, kurioje iš viso dalyvavo 66 šeimos gydytojai.

Rezultatai ir išvados. 69,7 proc. šeimos gydytojų patiria psichologinį smurtą, dažniausiai iš pacientų (65,2 proc.) ir jų artimųjų (56,5 proc.). Šeimos gydytojų darbovietėse dažnai trūksta aiškios politikos dėl psichologinio smurto, retai imamasi veiksmų, o smurtautojai dažnai nesulaukia pasekmių. Dauguma respondentų nejaučia paskatinimo pranešti apie patirtą smurtą, o psichologinė pagalba siū­loma retai. Pagal PSO-5 geros savijautos indeksą, visų tyrimo dalyvių psichologinė gerovė buvo žemesnė už bendrosios populiacijos vidurkį.