Aušra Rolienė, Rūta Jonaitienė
Abstract
Tyrimo tikslas − išsiaiškinti laisvalaikio poveikį psichinę negalią turinčių asmenų psichoemocinei būklei. Tyrimo metodai. Atlikta išplėstinė literatūros apžvalga. Mokslinių straipsnių paieška buvo vykdoma VU prenumeruojamoje duomenų bazėje Pubmed ir kitoje laisvai prieinamoje internetinėje mokslinių literatūros šaltinių platformoje Google Scholar, taikant straipsnių įtraukimo (neįtraukimo) kriterijus. Apžvalgoje išanalizuotas 121 straipsnis bei kita mokslinė medžiaga, susijusi su darbo tema. Tam tikra intervencija aprašoma 34 straipsniuose, sisteminė analizė atlikta 12 straipsnių. Literatūros apžvalgoje išanalizuoti 63 proc. 5-7 metų senumo straipsnių, 85 proc. 5-10 metų senumo straipsnių. Rezultatai: Nuotaikos (afektiniais) sutrikimais sergantiems asmenims įvairi kūrybinės, muzikos bei dailės terapijos elementų turinti veikla, arba kitokio pobūdžio aktyvi veikla, tokia, kaip ėjimas, bėgimas, fiziniai pratimai, arba ir pasyvioji veikla, pvz., kino terapija, teigiamai veikia pacientų psichoemocinę būklę: padidėja motyvacija, lengviau kontroliuoti savo emocijas bei išreikšti save, padidėja pasitikėjimas savimi, sumažėja nuotaikos sutrikimų simptomai, atsiranda vilties teigiamiems pokyčiams. Šizoafektiniais sutrikimais sergantiems asmenims skirtingos kūrybinės muzikos ir dailės terapijos elementų turinčios veiklos formos bei nekūrybinės aktyvios veiklos formos, tokios, kaip joga, ėjimas, bėgimas, fiziniai pratimai, sodininkystės terapijos elementų turinčios ir pasyvios veiklos formos, tokios, kaip kino terapija, teigiamai veikia pacientų psichoemocinę būklę, skatina įsitraukimą, didina pasitikėjimą savimi, padeda išreikšti emocijas neverbaliniu būdu bei nukreipti jas į tikslingą veiklą, mažina sutrikimų simptomus, didina norą bendrauti ir bendradarbiauti.
Keyword(s): psichinė negalia, laisvalaikis, psichoemocinė būklė, nuotaikos sutrikimai, grupinės veiklos, kūrybinės veiklos, ergoterapija, reabilitacija.
DOI: 10.35988/sm-hs.2022.062
Full Text: PDF