PRIEŠIRDŽIŲ VIRPĖJIMO RIZIKOS VEIKSNIŲ ĮTAKA KATETERINĖS ABLIACIJOS EFEKTYVUMUI

Prieširdžių virpėjimo rizikos veiksniai ne tik sukelia prie­širdžių virpėjimą, bet ir yra susiję su prastesne priešir­džių virpėjimo gydymo, taikant plaučių venų izoliaciją kateterine abliacija, baigtimi. Kateterinė abliacija yra efektyvi ir saugi procedūra, užtikrinanti ilgalaikę ritmo kontrolę prieširdžių virpėjimo pacientams, tačiau ilga­laikė plaučių venų izoliacija sunkiai pasiekiama, o vė­lyvi prieširdžių virpėjimo pasikartojimai pasitaiko apie 20-45 proc. pacientų. Tokie rizikos veiksniai, kaip arte­rinė hipertenzija ir cukrinis diabetas yra stipriai susiję su prieširdžių virpėjimu ir jo pasikartojimu po abliacijos, tačiau tiek nutukimas, tiek obstrukcinė miego apnėja, dislipidemija, nesaikingas alkoholio vartojimas ir rūky­mas reikšmingai didina prieširdžių virpėjimo pasikar­tojimų dažnį po kateterinės abliacijos. Dalis šių rizikos veiksnių patenka į metabolinio sindromo sąvoką, kuri aprėpia žymiai dažnesnį vėlyvąjį prieširdžių virpėjimo pasikartojimą po kateterinės abliacijos. Visapusės rizi­kos veiksnių modifikacijos strategijos ir intervencijos, nukreiptos į pagrindines būkles, susijusias su prieširdžių virpėjimu, gali padėti užtikrinti ilgalaikę sėkmingą ritmo kontrolę po kateterinės abliacijos.