Vigilija Cidzikienė, Renata Chadyšienė, Paulius Miškinis, Artūras Jukna
Abstract
Polichlorinti dibenzo-p-dioksinai ir polichlorinti dibenzofuranai (PCDD/F) toksiniai organiniai junginiai atsiranda medžiagų degimo metu išsiskiriančiuose dūmuose, o patekę į organizmą – kaupiasi poodiniame riebaliniame sluoksnyje. Junginiai pasižymi santykinai ilga pusėjimo trukme, tad kartu su dūmais atsiradę atmosferoje oro srovių gali būti nunešti didelius atstumus nuo juos emitavusių šaltinių. Nerimą keliantis junginių kiekio ore didėjimas šiandien jau nustatomas specialiais tyrimų metodais bei jautriais prietaisais, tačiau mažas jų dozes užterštoje aplinkoje, maiste ar žmogaus organizme vis dar labai sunku aptikti. 2017 m. gegužės ir rugpjūčio mėn. PCDD/F koncentracija Vilniaus mieste atitinkamai siekė 0,03 pg/m3 ir 0,016 pg/m3, 2018 m. vasario mėn. padidėjo iki 0,52 pg/m3, o 2018 m. spalio mėn. vėl sumažėjo iki 0,015 pg/ m3. Išmatuotos vertės Vilniaus mieste koreliuoja su koncentracijomis, nustatytomis Vakarų Europos šalyse. Pagal Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos galiojančius teisės aktus PCDD/F metinė ribinė vertė turėtų neviršyti 100 pg/m3, tačiau vis dar nėra nei nacionalinėse, nei ES direktyvose nustatyta šių toksiškų junginių paros ribinė vertė. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja – 3·106 pg/m3. Mūsų atlikti eksperimentiniai ir teorinio modeliavimo tyrimai leidžia įvertinti dabartinę PCDD/F junginių koncentraciją ore ir prognozuoti jų kaitą, įvertinant naujų taršos šaltinių atsiradimą.
Keyword(s): antropogeniniai procesai, polichlorinti dibenzo-p-dioksinai, polichlorinti dibenzofuranai, toksinio ekvivalentiškumo faktorius, pusėjimo trukmė, organinių junginių pernaša ore.
DOI: 10.35988/sm-hs.2019.055
Full Text: PDF