ORO TARŠOS KIETOSIOMIS DALELĖMIS RYŠYS SU VAIKŲ BRONCHŲ ASTMA: SISTEMINĖ APŽVALGA

Viktorija Šutova, Nina Prokopčiuk, Izabelė Juškienė, Algirdas Valiulis, Edita Poluziorovienė, Vaidotas Valskys, Adomas Janulionis, Vaida Taminskienė, Rimantas Stukas, Tomas Jankūnas, Violeta Kvedarienė, Narimantas Markevičius, Arūnas Valiulis

Apžvalginiame straipsnyje pateikiami susisteminti duomenys apie 2010-2020 m. publikacijas, skirtas oro taršos kietųjų dalelių (KD) sąsajoms su vaikų bronchų astma. Daugelis analizuojamų publikacijų parengtos retrospektyvinių tyrimų pagrindu ir aptaria trumpalaikį kietųjų dalelių poveikį, todėl ilgalaikės ekspozicijos reikšmė vaikams lieka nepakankamai ištirta. Daugiausia prieštaringų rezultatų siejama su itin smulkių (<0.1 μm) dalelių skaitinės koncentracijos tyrimais. Rasta pakankamai tyrimų, pagrindžiančių ryšį tarp oro taršos KD2,5, KD10, o ypač KD1 masės koncentracijos sergamumo bronchų astma. Vertinant šių dalelių integralių spektrų įtaką kvėpavimo sistemai, didžiausią reikšmę vaikų astmos atsiradimui ir eigai galėtų turėti 0,1-1 μm akumuliacinės modos dalelės, tačiau šiuo metu dar nėra tai pagrindžiančių tyrimų. Šios modos dalelių gyvavimas atmosferoje ilgiausias, sausas nusėdimas minimalus, o jų skaitinė ir masės koncentracijos bei kenksmingų medžiagų kiekiai yra santykinai dideli, todėl būsimi aerozolinės taršos ir respiracinių alergozių priežastinių ryšių tyrimai turėtų susitelkti į skaitinės ir masės koncentracijų submikroninių dalelių spektrus bei tikėtinai taršai imliausius vyresnio ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikus.