MOKYKLŲ VADOVŲ POŽIŪRIS Į NEGALIĄ TURINČIŲ VAIKŲ ĮTRAUKIMĄ Į BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS VYKDANČIAS MOKYKLAS: VERTINIMAS PAGAL VADOVŲ BEI MOKYKLŲ CHARAKTERISTIKAS

Įtraukusis ugdymas yra šiuolaikinės švietimo sistemos prioritetas, kuriuo siekiama užtikrinti lygiavertį ugdymą visiems vaikams. Ugdymo įstaigų vadovų požiūris yra labai svarbus sėkmingo įtraukiojo ugdymo veiksnys.

Tyrimo tikslas. Atsižvelgiant į socialines ir demografi­nes vadovų bei mokyklų, kurioms jie vadovauja, cha­rakteristikas, įvertinti mokyklų vadovų požiūrį į negalią turinčių vaikų įtraukimą į bendrojo ugdymo programas vykdančias mokyklas.

Medžiaga ir metodai. Anketą užpildė 115 Vilniaus aps­krities bendrojo ugdymo programas įgyvendinančių mo­kyklų vadovų. Atsižvelgiant į socialines ir demografines vadovų bei mokyklų, kurioms jie vadovauja, charakte­ristikas, nagrinėtas respondentų pasiskirstymas atsakant į klausimą apie tai, ar visi negalią turintys vaikai, res­pondentų nuomone, turėtų mokytis bendrojo ugdymo programas vykdančiose mokyklose.

Rezultatai. Pusė respondentų (50,9 proc.) nesutiko su teiginiu, kad „visi negalią turintys vaikai turėtų mokytis bendrojo ugdymo programas vykdančiose mokyklose“. Dažniau su šiuo teiginiu nesutiko magistro arba mokslų daktaro laipsnį turintys ugdymo įstaigų vadovai (38,3 proc. prieš 12,2 proc., p<0,05). Pagal kitas nagrinėtas vadovų bei mokyklų charakteristikas (vadovų lytį, amžių, vadovavimo ir darbo švietimo srityje stažą, savivaldybę, kurioje veikia mokykla, ugdomąją kalbą mokykloje, mokyklos vietą, tipą, pavaldumą, mokinių, mokytojų, mokytojų padėjėjų ir negalią turinčių mokinių skaičių) reikšmingo nuomonės šiuo klausimu skirtumo nebuvo nustatyta (p>0,05).

Išvados. Kas antras Vilniaus apskrities bendrojo ugdymo programas įgyvendinančių mokyklų vadovas nepritaria, kad visi negalią turintys mokiniai turėtų mokytis ben­drojo ugdymo programas vykdančiose mokyklose. Nors aukštesnio lygio išsilavinimą įgiję mokyklų vadovai visų negalią turinčių mokinių ugdymui bendrojo ugdymo pro­gramas įgyvendinančiose mokyklose nepritaria dažniau, vadovų požiūris šiuo klausimu visų kitų nagrinėtų soci­alinių ir demografinių veiksnių atžvilgiu, įskaitant mo­kytojams tenkantį darbo krūvį, yra panašus.