MECHANINIS ŽARNŲ NEPRAEINAMUMAS: KLINIKINIS PASIREIŠKIMAS, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Mechaninis žarnų nepraeinamumas – tai dažna urgentinė patologija, pasireiškianti staigia žarnos spindžio obstruk­cija. Šią patologiją gali sukelti tiek ekstramuralinis, tiek intramuralinis spaudimas į žarnos sieną. Sergant mecha­niniu žarnų nepraeinamumu, obstrukcija uždaro žarnos spindį, todėl proksimaliai kliūties žarna dilatuoja − dėl praryto oro ir žarnyne esančių bakterijų kaupiasi dujos, kurios negali pasišalinti, sukeldamos pilvo pūtimą ir dis­komfortą. Tęsiantis procesui, žarnyno sienelė tampa ede­miška, sutrinka žarnos absorbcinė funkcija, o intraląste­linis skystis išsiskiria į žarnos spindį. Mechaninis žarnų nepraeinamumas dažniausiai pasireiškia pilvo skausmu, pūtimu, pykinimu ir (ar) vėmimu bei obstipacija. Mecha­ninio žarnų nepraeinamumo diagnostika remiasi vaizdo tyrimais, dažniausiai naudojamas ir efektyviausias iš jų – apžvalginė pilvo rentgenograma. Pagrindinis gydymo tikslas – sumažinti paciento jaučiamą diskomfortą, atkurti skysčių balansą ir pašalinti nepraeinamumo priežastį. Tyrimo tikslas − įvertinti, susisteminti ir išanalizuoti mokslinėje literatūroje pateikiamus duomenis apie me­chaninį žarnų nepraeinamumą, jo klinikinį pasireiškimą, diagnostikos ypatumus bei gydymo taktiką.