Vaida Kačergienė, Jelena Kutkauskienė, Saulius Galgauskas

Abstract

Darbo tikslas. Įvertinti Lietuvos optometrininkų profesinio tobulinimo ir optometrinės priežiūros paslaugų plėtros poreikį.

Darbo metodika. Kiekybiniam tyrimui atlikti naudotas anketinės apklausos metodas. Tyrimo priemone pasirinktas elektroninis klausimynas, į kurį respondentams išsiųsta nuoroda elektroniniu paštu. Tiriamųjų grupę (134 respondentai) sudarė optometrininkai, registruoti Lietuvos optometrininkų asociacijoje. Anketų grįžtamumas siekė 64,2 proc., t.y. iš viso buvo užpildytos ir pateiktos analizei 86 anketos. Analizei pateiktose anketose: 48,8 proc. respondentų nurodytas darbo stažas buvo 6–10 m., o 82,6 proc. – pagrindinė darbo vieta buvo didmiestis (Vilnius, Kaunas, Klaipėda). SPSS programinė įranga (23.0 versija) panaudota duomenų statistinei analizei. Rezultatų skirtumai laikyti statistiškai reikšmingais, kai p < 0,05.

Rezultatai. Nustatyta, kad 50 proc. Lietuvos optometrininkų pageidautų dalyvauti profesinio tobulinimo renginiuose 3–4 kartus per metus, o 27,9 proc. – 5 ir daugiau kartų per metus. Svarbiausia optometrininkų profesinio tobulinimo sritis yra akių ligos, jų atpažinimas ir regos korekcija (83,7%). Identifikuota pagrindinė, didžiausios plėtros reikalinga paslauga – akių ligų ir patologijų nustatymas (64,1%). Respondentų pasiskirstymo pagal naudotus kintamuosius ir darbo stažą palyginimas atskleidė, jog statistiškai reikšmingai skyrėsi dalyvavimo optometrijos profesinio tobulinimo renginiuose poreikis bei tobulinimo sritys, susijusios su sausa akimi ir jos priežiūra, miopija ir jos korekcija, presbiopija ir jos korekcija bei kontaktiniais lęšiais (p < 0,05). Palyginimas, naudojant gyvenvietės tipą vietoje darbo stažo, parodė, kad statistiškai reikšmingai skyrėsi tik tobulinimo sritis, susijusi su vaikų regos sutrikimų ypatumais bei šios optometrinės priežiūros paslaugos: regos korekcijos kortelės akiniams išrašymas, siuntimo gydytojui oftalmologui išrašymas, akių ligų ir patologijų nustatymas bei diagnostinių priemonių, priskiriamų medicinos prekėms, naudojimas (p < 0,05).

Išvados. Dėl nepakankamos profesinės darbo patirties Lietuvos optometrininkų profesinio tobulinimo poreikis yra gana aukštas, ypač sričiai, susijusiai su akių ligomis, jų atpažinimu ir regos korekcija. Lietuvoje didžiausias optometrijos paslaugų plėtros poreikis tenka akių ligų ir patologijos nustatymui.

Keyword(s): asmens sveikatos priežiūra, optometrija, optometrininkas, optometrininko profesinis tobulinimas, optometrinės priežiūros paslaugos.

DOI: 10.35988/sm-hs.2021.052
Full TextPDF

Back