LIETUVOS GYVENTOJŲ PASITIKĖJIMAS INFORMACIJĄ APIE MITYBĄ TEIKIANČIAIS ASMENIMIS

Informacijos šaltiniai (internetas, radijas, televizija ir kiti) gali būti naudojami gyventojų mitybos raštingumo didinimui, tačiau jie bus efektyvūs tik tada, kai žurna­luose, straipsniuose, televizijos laidose ir kitose visuo­menės informavimo priemonėse patikimi mitybos eks­pertai pateiks moksliniais tyrimais pagrįstą informaciją. Norint, kad žmonės kritiškai įvertintų juos žiniasklaidos priemonėmis pasiekiančią informaciją bei ją teikiančius asmenis, svarbu išsiaiškinti, ar gyventojams svarbus in­formaciją apie mitybą teikiančio asmens išsilavinimas ir kokiais asmenimis žmonės pasitiki labiausiai. Pasitikėji­mas įvairiais informacijos apie mitybą šaltiniais neretai priklauso nuo įvairių sociodemografinių veiksnių. Žinant, kuriais informaciją apie mitybą teikiančiais specialistais labiausiai pasitiki skirtingų sociodemografininių grupių asmenys, galima planuoti kryptingas mitybos raštingumo didinimo priemones (gyventojams svarbios informacijos apie mitybą teikimui turėtų būti pasitelkiami tie specia­listai, kuriais sociodemografinės grupės asmenys pasitiki labiausiai). Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos gyventojų pasitikėjimą informaciją apie mitybą teikiančiais asme­nimis bei veiksnius, susijusius su šių asmenų pasitikė­jimu. Tyrimo metu apklausti 1007 18-75 metų amžiaus Lietuvos gyventojai. Paplitimo įverčiams apskaičiuoti 95 proc. pasikliautinieji intervalai (PI). Siekiant išsiaiškinti, kokie sociodemografiniai veiksniai turi reikšmingos įta­kos Lietuvos gyventojų pasitikėjimui informaciją apie mitybą teikiančiais asmenimis, duomenų analizei buvo panaudoti Mann Whitney ir Kruskal Wallis testai. Nusta­tyta, kad 54,3 proc. Lietuvos gyventojų teigė, kad jiems svarbus arba labai svarbus mitybos klausimais kalbančio asmens išsilavinimas. Aukštąjį išsilavinimą turintiems žmonėms mitybos klausimais kalbančio žmogaus išsi­lavinimas buvo statistiškai reikšmingai labiau svarbus, nei kitą išsilavinimą įgijusiems žmonėms. Daugiau nei 70 proc. respondentų pasitikėjo informaciją apie mitybą teikiančiu šeimos gydytojų, gydytoju dietologu, kitos srities gydytoju, mitybos specialistu. Visuomenės svei­katos specialistu pasitikėjo 51 proc. Lietuvos gyventojų, Šeimos gydytojais ir kitos srities gydytojais buvo labiau linkę pasitikėti kaimo gyventojai, dietologais – moterys, 45 metų ir jaunesni, kaime gyvenantys, išsiskyrę ir vie­niši respondentai, o visuomenės sveikatos specialistais – moterys bei 45 metų ir jaunesni apklaustieji.