Abstract
Kūno dismorfinis sutrikimas (KDS) Psichikos sutrikimų diagnostikos ir statistikos vadovo 5 leidime (DSM-5) priskiriamas prie obsesinio – kompulsinio ir kitų su juo susijusių sutrikimų. Tyrimo tikslas – išanalizuoti ir apžvelgti mokslinę literatūrą, aprašančią kūno dismorfinio sutrikimo epidemiologiją, kliniką, komorbidiškumą ir gydymą. Rezultatai: KDS paplitimas yra 1,9 proc. bendrojoje populiacijoje. KDS būdingas per didelis ir nuolatinis susirūpinimas savo suvokiamais defektais ar išvaizdos trūkumais. Asmeniui atrodo, kad kai kurie jo išvaizdos bruožai yra negražūs, nepriimtini ar deformuoti, nors iš tikrųjų taip nėra. Dažniausiai pasitaikančios gretutinės ligos yra depresija, nerimo sutrikimas, obsesinis – kompulsinis sutrikimas, valgymo sutrikimai ir sutrikimai, susiję su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu. KDS siejamas su dideliu savižudybių skaičiumi. Gydymas apima kognityvinės elgesio terapijos taikymą ir selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių skyrimą.
Keyword(s): kūno dismorfinis sutrikimas, kūno dismorfija, obsesinis kompulsinis sutrikimas.
DOI: 10.35988/sm-hs.2023.199
Full Text: PDF