Rimgailė Jonaitytė, Martyna Janutytė, Viktorija Talandytė
Abstract
Remiantis apžvelgtais tyrimais pastebima, kad kognityviniai sutrikimai yra vienas labiausiai paciento gyvenimo kokybę veikiančių šizofrenijos komponentų. Jie pasireiškia dar iki pirmojo psichozės epizodo, dažnai išlieka visą gyvenimą ir lemia sunkumus tiek socialinėje, tiek profesinėje srityje. Neurobiologiniai mechanizmai – dopaminerginė, glutamaterginė, GABAerginė ir cholinerginė sistemos, taip pat struktūriniai pokyčiai bei genetiniai veiksniai leidžia suprasti šių sutrikimų kilmę, tačiau jų kompleksiškumas sunkina efektyvių intervencijų kūrimą. Nors antros kartos antipsichotiniai vaistai mažiau trikdo pažinimo funkcijas nei pirmos kartos preparatai, jų poveikis kognityvinių gebėjimų gerinimui išlieka ribotas. Dėl šios priežasties vis daugiau dėmesio skiriama kompleksinėms, daugialypėms intervencijoms. Šiuo metu vieni perspektyviausių sprendimų – kognityvinė reabilitacija ir gyvenimo būdo keitimas. Ateities tyrimai turėtų orientuotis į personalizuotą pagalbą, siekiant pagerinti ne tik pažintinį funkcionavimą, bet ir bendrą paciento savarankiškumą bei socialinę integraciją.
Keyword(s): šizofrenija, pažinimo funkcijos, kognityviniai sutrikimai, neurobiologija, dopaminas, vykdomosios funkcijos, gydymas, pažintinė reabilitacija.
DOI: 10.35988/sm-hs.2026.118
Full Text: PDF