Abstract
Ketogeninė dieta jau nuo 1920 m. taikoma gydant refrakterinę vaikų epilepsiją, o naujausi tyrimai parodė, kad ji gali būti naudinga gydant vaistams atsparią suaugusiųjų epilepsiją. Nors kol kas tikslus antikonvulsinio ketogeninės dietos poveikio mechanizmas nežinomas, manoma, kad jį lemia smegenų medžiagų apykaitos pokyčiai: padidėjusi γ-aminosviesto rūgšties (GABA) sintezė, energijos sintezės efektyvumas bei sumažėjęs laisvųjų deguonies radikalų kiekis. Iki šiol atliktų tyrimų duomenimis, iki 13 proc. tiriamųjų, besilaikančių ketogeninės dietos ar jos atmainų, pasiekė visišką priepuolių remisiją, o 53 proc. tiriamųjų priepuolių dažnis sumažėjo 50 proc. ar daugiau. Nustatyta, kad ketogeninė dieta turi teigiamą poveikį kognityvinėms funkcijoms, ypač dėmesiui ir koncentracijai, tačiau neaišku, ar tai lemia pati dieta, ar bendras būklės pagerėjimas, nesant epilepsijos priepuolių. Nors nustatyta, kad ketogeninė dieta teigiamai veikia epilepsiją, ji nėra fiziologinis energijos tiekimo būdas ir nesusijusi su galimais nepageidaujamais reiškiniais, tokiais kaip dehidratacija, hipoglikemija, mieguistumas ir metabolinė acidozė. Nepaisant to, ketogeninė dieta išlieka viena iš galimybių gydyti vaistams atsparią suaugusiųjų epilepsiją.
Keyword(s): epilepsija, ketogeninė dieta, suaugusieji, vaistams atspari epilepsija, refrakterinė epilepsija.
DOI: 10.35988/sm-hs.2023.296
Full Text: PDF