INHALIACINIŲ ANESTETIKŲ PANAUDOJIMO INTENSYVIOJOJE TERAPIJOJE GALIMYBĖS

Tikslas. Apžvelgti mokslinę literatūrą, supažindinti in­tensyviosios terapijos skyriuose (ITS) dirbantį perso­nalą su sedacijos galimybėmis naudojant inhaliacinius anestetikus.

Metodika. Duomenų bazėse PubMed, Google Scholar, ClinicalKey buvo atrinkta 41 mokslinės literatūros pu­blikacija, nagrinėjanti inhaliacinių anestetikų panaudo­jimo ITS indikacijas, privalumus panaudojimo būdus ir trūkumus.

Rezultatai. Inhaliacinių anestetikų naudojimas ITS sie­jamas su trumpesniu ekstubacijos laiku, retesniu delyro pasireiškimu, mažesniu opioidų poreikiu. Šis metodas lemia greitesnį atsigavimą po sedacijos, daro teigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai. Šis sedacijos būdas negali būti taikomas vyresnio amžiaus, termina­linės būklės su dauginiu organų disfunkcijos sindromu ar galvos traumą patyrusiems pacientams. Geriausias naudos bei rizikos santykis gaunamas ilgalaikę sedaciją taikant pacientams su status epilepticus, status asthma­ticus, sergantiems kepenų ar inkstų funkcijos nepakan­kamumu, ūminiu respiracinio distreso sindromu ar pri­klausomiems nuo opioidų. Inhaliaciniai anestetikai ITS gali būti tiekiami naudojant „Sedaconda“ prietaisą arba MIRUS sistemą. Inhaliacinių anestetikų naudojimas ITS nėra kasdienė praktika, todėl reikia papildomai apmo­kyti personalą. Toks sedacijos būdas turi ir trūkumų – netinkamai naudojami prietaisai gali teršti aplinkos orą, o patekę į aplinką inhaliaciniai anestetikai yra šiltnamio efektą didinančios dujos. Naudojant inhaliacinius aneste­tikus, didėja neorganinių fluoridų koncentracija kraujyje, galinti sukelti sunkias nefrogeninio necukrinio diabeto komplikacijas.

Išvados. Inhaliaciniai anestetikai yra visavertis sedacijos metodas ITS, tinkamas tam tikroms pacientų grupėms. Naudojant inhaliacinius anestetikus sedacijai, reikia atsi­žvelgti į individualias paciento savybes, įvertinti galimą komplikacijų riziką.