HIPONATREMIJA INTENSYVIOJOJE TERAPIJOJE

Hiponatremija, pasireiškianti mažesne nei 135 mmol/l natrio koncentracija kraujyje, yra dažnas elektrolitų su­trikimas intensyviosios terapijos skyriaus pacientams. Tyrimo tikslas – atrinkti ir išanalizuoti hiponatremijos rūšis, diagnostikos bei gydymo rekomendacijas. Literatū­ros apžvalga atlikta remiantis PubMed ir Google Scholar mokslinėmis duomenų bazėmis, atrenkant publikacijas nuo 2020 iki 2024 metų anglų kalba. Naudoti raktažo­džiai originalo kalba: hyponatremia, hypotonic hypo­natremia, intensive care unit (hiponatremija, hipotoninė hiponatremija, intensyvioji terapija). Atrinkti straipsniai, kurių turinys atitiko tyrimo temą. Tyrimo rezultatai. Hi­ponatremija skirstoma į hipovoleminę, euvoleminę ir hipervoleminę. Hipovoleminė hiponatremija susijusi su didesniu natrio nei vandens netekimu ir gali atsirasti dėl virškinamojo trakto sutrikimų ar padidėjusios diurezės. Euvoleminė dažniausiai kyla dėl antidiurezinio hormono sekrecijos sutrikimų, o hipervoleminė būdinga pacien­tams, sergantiems kepenų, inkstų ar širdies ligomis. Len­gvesni hiponatremijos požymiai apima galvos skausmą, pykinimą be vėmimo ir sąmonės sutrikimus. Sunkesnės būklės gali progresuoti iki vėmimo, kardio- respiracinio distreso, gilaus mieguistumo, somnolencijos, traukulių ir net komos. Diagnozavimui ir gydymo strategijų kūri­mui reikšmingi volemijos, šlapimo ir plazmos tyrimai.

Išvados. Hiponatremija yra dažnas elektrolitų sutrikimas, pasitaikantis intesyviosios terapijos pacientams. Hipo­natremijos gydymas turi būti pritaikytas atsižvelgiant į hiponatremijos tipą, laipsnį, volemiją, priežastį bei paci­ento būklę. Siekiant išvengti osmosinės demielinizacijos ir kitų potencialių neurologinių komplikacijų, natrio ko­regavimas neturėtų viršyti 8-10 mmol/l per 24 valandas.