VIRŠUTINIO PUSRATINIO KANALO DEHISCENCIJOS SINDROMAS: ETIOLOGIJA, PATOFIZIOLOGIJA, SIMPTOMAI, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Viršutinio pusratinio kanalo dehiscencijos sindromas, dar vadinamas Minor sindromu (angl. Minor’s syndrome), yra retas vestibulinis sutrikimas, atsirandantis dėl prieki­nio pusratinio kanalo kaulinės sienos defekto. Manoma, kad dehiscencija susiformuoja dėl netaisyklingo kaulinio audinio vystymosi, o simptomatiškai pasireiškia po antri­nio įvykio, pavyzdžiui, galvos traumos ar intrakranijinio spaudimo svyravimų. Dehiscencijos sąlygota nenormali jungtis tarp viršutinio pusratinio kanalo ir vidurinės kau­kolės pamato duobės sukuria „trečiajį langelį“ vidinėje ausyje, kuris lemia vestibulinių ir kochlearinių simptomų pasireiškimą. Dalis garso energijos yra išsklaidoma nuo sraigės per dehiscenciją, sukeldama nenormalų vestibu­linės sistemos stimuliavimą ir akustinės energijos prara­dimą, o dėl žemo impedanso kaulu perduodami garsai lengviau pasiekia vidinę ausį. Padidėjęs vidinės ausies skysčių judrumas sąlygoja jautrumą tam tikriems dirgi­kliams. Dažniausi simptomai yra slėgio ar garso sukeltas galvos svaigimas, hiperakuzija arba padidėjęs jautrumas kaulu perduodamam garsui ir pulsuojantis ūžesys. Taip pat būdingi ūmūs galvos svaigimo priepuoliai ir lėtinis nestabilumo pojūtis. Diagnostika remiasi simptomais, audiometrijos, vestibulinių sukeltųjų miogeninių poten­cialų ir kompiuterinės tomografijos tyrimų rezultatais. Konservatyvus gydymas apima provokuojančių veiksnių vengimą, vestibulinę reabilitaciją ir klausos aparatų nau­dojimą. Chirurginė intervencija indikuotina, kai simpto­mai yra varginantys. Chirurginio gydymo metodai apima kaulinio defekto užkimšimą, kanalo paviršiaus rekons­trukciją ir uždengimą arba apvaliojo lango uždarymo procedūrą, siekiant sumažinti „trečiojo lango“ efektą.