VAIKŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS IŠŠŪKIAI EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖSE IR LIETUVOJE

Inga Katinienė, Laimutė Vaidelienė, Sigita Burokienė

Vaikų sveikatos priežiūros poreikių pokyčiai skatina Eu­ropos šalis peržiūrėti vaikų sveikatos priežiūros sistemas, kad visiems vaikams būtų prieinama efektyvi ir tinkama sveikatos priežiūra. Atlikta atrinktų mokslinių publika­cijų, rekomendacijų ir studijų apžvalga parodė Europos šalių vaikų sveikatos priežiūros sistemų skirtumus, ypač pirminės vaikų sveikatos priežiūros organizavimo. Išski­riamos trys vaikų pirminės sveikatos priežiūros sistemos: pediatrinė, šeimos gydytojo ir mišri. Ne visos šalys va­dovaujasi PSO Europos regiono biuro parengta Vaikų ir paauglių sveikatos strategija 2015-2020 m., skirta padėti šalims įdiegti įrodymais pagrįstą sistemą, siekiant pato­bulinti vaikų ir paauglių poreikius atitinkančią sveikatos priežiūrą. Pastebima, kad vaiko centriškumo principas nėra įdiegtas ne tik daugelio šalių sveikatos priežiūros sistemose, bet ir kitose gyvenimo srityse. Modeliuojant bendrą sveikatos priežiūros sistemą, neišskiriant vaikų, dažniausiai remiamasi didžiosios gyventojų dalies – su­augusiųjų poreikiais, nuvertinant vaikų poreikius.

Vaikystės sveikatos problemos gali turėti įtakos visam gyvenimui. Sveikatos priežiūros netolygumų problemos sprendimas, mažinant socialinių veiksnių įtaką sveika­tai, apsaugotų vaikų populiaciją. Kūdikių mirtingumo rodikliai žemesni tose Europos šalyse, kuriose geresnė ekonominė situacija ir didesnis dėmesys skiriamas gy­ventojų gerovei. Augančio vaiko sveikatos priežiūros poreikiai yra specifiniai daugelyje sričių, pradedant spe­cifinėmis žiniomis, kurių reikia vaikų ligų gydymui ir baigiant vaikų atstovavimo ypatumais, todėl sveikatos priežiūros paslaugos turi būti pritaikytos vaikams, o spe­cialistai turi turėti specifinių kompetencijų.