Abstract
Toksoplazmozę sukeliantis parazitas Toxoplasma gondii (T. gondii) yra plačiai paplitęs tarpląstelinis pirmuonis, kurio pagrindinis infekcijos šaltinis žmonėms yra katės. Nors dauguma lėtinės toksoplazmozės atvejų yra besimptomiai, ūminė T. gondii infekcija yra pavojinga pažeidžiamoms gyventojų grupėms ir gali pasireikšti į psichozę panašiais simptomais. Pastaruoju metu atsiranda įrodymų, kad ir lėtinė toksoplazmozė gali būti susijusi su psichikos sutrikimais, tokiais kaip šizofrenija ir bipolinis afektinis sutrikimas (BAS), nors tikslus veikimo mechanizmas vis dar neaiškus. Tyrimo tikslas − išsamiai apžvelgti dabartinius literatūros duomenis apie toksoplazmozės ir šizofrenijos bei BAS ryšį. Tyrimo rezultatai. Tyrimai parodė, kad parazito gebėjimas įsitvirtinti smegenyse ir sutrikdyti neuromediatorių funkciją, sukelti neurouždegimą gali prisidėti prie šizofrenijos ir BAS atsiradimo. Nustatyta, kad toksoplazmozės antikūnų, rodančių lėtinę infekciją, paplitimas tarp šizofrenija ir BAS sergančių pacientų yra didesnis lyginant su žmonėmis, nesergančiais šiomis psichiatrinėmis ligomis. Rasta įrodymų, kad yra ryšys tarp motinos užsikrėtimo toksoplazmozės infekcija ir padidėjusios šizofrenijos rizikos palikuonims, ypač kai antikūnai perduodami per placentą. Šizofrenija sergantiems asmenims toksoplazmozės infekcija siejama su pakitusiu dopamino ir glutamato kiekiu bei padidėjusia neurotoksinių veiksnių įtaka. Panašiai ir BAS sergantiems pacientams toksoplazmozės infekcija siejama su neurouždegimu ir kognityviniais sutrikimais, ypač ligos paūmėjimų metu. Rezultatai parodė, kad tyrimų duomenys išlieka prieštaringi – kai kurių tyrimų duomenimis, lėtinės toksoplazmozės infekcijos ir psichikos sutrikimų sąsajos yra reikšmingos, tačiau kituose tyrimuose tokių sąsajų nerasta. Tokie veiksniai, kaip pacientų amžius ir gyvenamoji vieta, gali turėti įtakos šių tyrimų duomenims, o tai rodo, kad norint visapusiškai suprasti šią sudėtingą sąveiką, reikia tolesnių išsamių tyrimų.
Keyword(s): toksoplazmozė, T. gondii, šizofrenija, bipolinis afektinis sutrikimas.
DOI: 10.35988/sm-hs.2024.314
Full Text: PDF