HIPOKALEMIJOS KLINIKINĖ REIKŠMĖ IR GYDYMAS

Patricija Butkutė, Giedrius Montrimas Abstract Hipokalemija pagal sunkumą skirstoma į nedidelę (kai kalio koncentracija serume yra 3,0–3,4 mmol/l), vidutinę (2,5–3,0 mmol/l) ir sunkią (kalio koncentracija serume < 2,5 mmol/l). Hipokalemija išsivysto dėl padidėjusios ka­lio ekskrecijos (per inkstus arba per virškinamąjį traktą), dėl padidėjusios intraląstelinės kalio pernašos, kiek re­čiau dėl nepakankamo kalio kiekio mityboje. Dažniausi simptomai…

HIPERKALEMIJA: KLINIKINĖ REIKŠMĖ IR GYDYMAS

Ignas Matusevičius Abstract Viena iš gyvybei pavojingiausių elektrolitų disbalanso formų – hiperkalemija. Lėtinės ligos, tokios kaip širdies nepakankamumas, cukrinis diabetas, lėtinė inkstų liga bei vartojami vaistai – pagrindiniai rizikos veiksniai, kalbant apie kalio koncentracijos perteklių kraujo se­rume. Hiperkalemijos esminiai diagnostiniai principai: klinikiniai simptomai, elektrokardiogramos pokyčiai bei kraujo serumo koncentracijos įvertinimas. Siekiant pri­taikyti tinkamiausią gydymo metodiką…

LĖTINIŲ LIGŲ SUKELIAMA HIPERKALEMIJA IR JOS VALDYMAS

Gabrielė Lekavičiūtė, Alanas Gališauskas, Linas Darginavičius Abstract Hiperkalemija − tai potencialiai gyvybei pavojinga būklė, kai kalio (K+ ) koncentracija kraujo serume viršija 5,5 mmol/l. Ūmus kalio koncentracijos padidėjimas yra kliniškai reikšmingesnis nei lėtinė hiperkalemija, nes gali sukelti aritmijas, kurias tenka gydyti skubiosios pagalbos skyriuose. Ją gali sukelti sumažėjęs K+ pašalinimas per inkstus, per didelis K+…