HIPOKALEMIJOS KLINIKINĖ REIKŠMĖ IR GYDYMAS

Hipokalemija pagal sunkumą skirstoma į nedidelę (kai kalio koncentracija serume yra 3,0–3,4 mmol/l), vidutinę (2,5–3,0 mmol/l) ir sunkią (kalio koncentracija serume < 2,5 mmol/l). Hipokalemija išsivysto dėl padidėjusios ka­lio ekskrecijos (per inkstus arba per virškinamąjį traktą), dėl padidėjusios intraląstelinės kalio pernašos, kiek re­čiau dėl nepakankamo kalio kiekio mityboje. Dažniausi simptomai yra raumenų silpnumas, skausmai, mėšlungis, rabdomiolizė, širdies permušimai ir pokyčiai elektrokar­diogramoje (EKG). EKG pokyčiai stebimi iki 78% simp­tominių ir iki 45% besimptomių pacientų. Hipokalemija gali būti gyvybei pavojinga būklė dėl jos asociacijos su grėsmingomis širdies aritmijomis, insultu ir staigia mir­timi. Dažniausiai pasireiškiančios aritmijos esant hipoka­lemijai yra sinusinė bradikardija, skilvelinė tachikardija, skilvelių plazdėjimas ir Torsade de pointes. Pacientams, sergantiems koronarine širdies liga, kyla ypač didelė ri­zika pasireikšti hipokalemijos sukeltoms aritmijoms. Hi­pokalemijos gydymas remiasi kalio trūkumo šalinimu bei ją sukėlusių veiksnių eliminavimu ir prevencija.