Neringa Tarvydienė, Monika Steponkienė
Abstract
Tyrimo tikslas – nustatyti Klaipėdos rajono suaugusiųjų gyventojų sveikos gyvensenos pokyčius per 10 metų.
Metodai. Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras nuo 2007 m. sistemingai vykdo savo suaugusiųjų gyventojų gyvensenos tyrimus (2011 m., 2014 m.). 2018 m. visos Lietuvos mastu buvo vykdomas suaugusiųjų gyventojų gyvensenos tyrimas, kurį koordinavo Higienos institutas, o anketinę apklausą Klaipėdos rajone vykdė Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Apklausa kaimo ir miesto teritorijose buvo vykdoma skirtingai pagal metodologiją. Tyrimo populiacija – 18 metų amžiaus ir vyresni asmenys. Tyrimo imtis buvo apskaičiuota atsižvelgiant į populiacijos dydį, pasirinkus 5 proc. paklaidą ir 95 proc. tikimybę. Surinkti anketinės apklausos duomenys analizuoti SPSS 17.0 statistinių programų paketu.
Rezultatai. Žalingų įpročių pokyčiai. 2018 m., palyginus su 2011 m., kasdien ir retkarčiais rūkančiųjų sumažėjo nuo 59,9 proc. iki 29,1 proc. Vyrai rūko daugiau nei moterys (p<0,0001 ir p<0,05). Pradinį, pagrindinį išsilavinimą turintys asmenys daugiau rūko nei respondentai, turintys aukštąjį išsilavinimą (p<0,05 ir p<0,0001). 2018 m., palyginus su 2014 m., bet kokio alkoholinio gėrimo vartojimas du ir daugiau kartų per savaitę sumažėjo 18,9 proc. Mitybos įpročių pokyčiai. 2018 m. daugiau nei pusė apklaustųjų paprastai pusryčiauja ir tai yra 42,5 proc. daugiau nei 2014 m. (p<0,0001). 2018 m., palyginus su 2014 m., šviežių daržovių vartojimas mažiausiai 3 kartus per savaitę padidėjo 33,5 proc. (p<0,0001). Moterys daugiau nei vyrai valgo šviežias daržoves (p<0,05). Aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys daugiau vartoja šviežias daržoves nei turintys vidurinį ar pradinį, pagrindinį išsilavinimą (p<0,0001 ir p<0,05). Fizinio aktyvumo pokyčiai. 2018 m., palyginus su 2007 m., fizinis aktyvumas mažiausiai 4 kartus per savaitę padidėjo nuo 21,9 proc. iki 50,7 proc. (p<0,0001). Vyrai yra aktyvesni nei moterys (p<0,05 ir p<0,0001).
Sveikatos pokyčiai. Kas antras apklaustas gyventojas savo sveikatą vertina gerai ir tai 27,4 proc. daugiau nei 2011 metais (p<0,0001). Aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys savo sveikatą vertina geriau nei respondentai, kurie turi pradinį, pagrindinį išsilavinimą (p<0,05). Daugiau dirbantys asmenys savo sveikatą vertina gerai nei bedarbiai, studentai, moksleiviai, pensininkai, namų šeimininkės (p<0,05).
Išvados. Per 10 metų Klaipėdos rajone vykdyta visuomenės sveikatos kartu su kitais sektoriais veikla teigiamai veikia gyventojų sveikos gyvensenos pokyčius.
Keyword(s): gyvensena, socioekonominiai rodikliai, sveikatos netolygumai, pokyčiai.
DOI: 10.35988/sm-hs.2019.048
Full Text: PDF