Karolina Stefanovič, Viktorija Kielė, Miglė Didbalytė, Jelena Kutkauskienė

Abstract

Senstanti visuomenė kelia naujų iššūkių sveikatos prie­žiūrai, kur ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vy­resnio amžiaus emocinei gerovei. Nors fizinių sveikatos problemų gydymas dažnai prioritetinis, emocinis palai­kymas yra svarbus psichologinei būklei, gyvenimo ko­kybei ir sveikatai. Tyrimai rodo, kad tinkamas emocinis palaikymas gali sumažinti vienišumo jausmą, pagerinti savijautą ir sustiprinti terapinį ryšį. Šios problemos spren­dimas yra svarbus gerinant slaugos kokybę ir užtikrinant holistinį požiūrį į priežiūrą.

Tikslas. Išanalizuoti slaugytojų vaidmenį, užtikrinant efektyvų emocinį palaikymą vyresnio amžiaus pacientų priežiūroje.

Metodas. Tyrimo metodas – kiekybinis vienmomentinio skerspjūvio tyrimas. Tyrime dalyvavo 130 respondentų, dirbančių slaugos srityje, sutikusių dalyvauti tyrime. Visi respondentai užpildė klausimyną nuotoliniu būdu. Su­rinkti atsakymai buvo apdoroti atlikus statistinę analizę, kuri leido įvertinti respondentų pasiskirstymą ir išryškinti pagrindines jų nuomonės tendencijas.

Rezultatai. Pagrindinės emocinio vienišumo priežastys – šeimos ir draugų trūkumas bei sveikatos problemos, ribo­jančios bendravimą. Svarbiausi ir efektyviausi emocinio palaikymo bruožai, respondentų nuomone, yra empatija, kantrybė ir pozityvumas. Didžiausios kliūtys – darbo krūvis, laiko stoka ir emocinis nuovargis.

Išvados. Emocinis palaikymas yra esminė vyresnio am­žiaus sutrikimo dalis, prisidedantis prie jų emocinės ge­rovės, psichologinės būklės gerinimo, sveikimo ir gy­venimo kokybės gerinimo. Slaugytojai pabrėžė, kad empatija, kantrybė ir pozityvumas yra svarbiausios savy­bės, padedančios užtikrinti efektyvų emocinį palaikymą. Dažniausiai pasitaikančios kliūtys – didelis darbo krūvis, laiko stoka, emocinis nuovargis ir žinių trūkumas riboja šios paramos teikimo galimybes, siekiant efektyviai pa­tenkinti vyresnio amžiaus pacientų emocinius poreikius.

Keyword(s): slaugytojas, slaugytojo vaidmuo, vyresnio amžiaus pacientas, emocinis palaikymas.

DOI: 10.35988/sm-hs.2026.162
Full Text: PDF

Back