SLAUGYTOJŲ PATIRTYS PRIŽIŪRINT TERMINALINĖS BŪKLĖS PACIENTUS

Terminalinės būklės pacientų slauga reikalauja labai di­delės empatijos ir profesionalumo. Slaugytojo vaidmuo yra esminis, nes jis rūpinasi paciento fizine būkle ir pa­deda spręsti psichologinius ir emocinius iššūkius, kuriuos patiria pacientas. Be to, paliatyvioji slauga dažnai apima ir dvasinę paramą, kad pacientas jaustųsi ramiai ir oriai iki paskutinės gyvenimo akimirkos.

Tikslas – išanalizuoti slaugytojų patirtis prižiūrint ter­minalinės būklės pacientus. Probleminiai klausimai: 1. Kokie yra terminalinės būklės pacientų slaugos poreikiai ir slaugytojo veiksmai? 2. Kokios problemos kyla slau­gytojams, slaugantiems terminalinės būklės pacientus? 3. Kokią įtaką slaugytojų patirtys, prižiūrint terminalinės būklės pacientus, turi jų sveikatai ir bendrai gyvenimo bei darbo kokybei?

Atliktas kokybinis tyrimas X ligoninės palaikomojo gy­dymo ir slaugos ligoninėje, taikant interviu metodą. Į tyrimą įtraukti bendrosios praktikos slaugytojai, slau­gantys terminalinės būklės pacientus. Tyrimo atliktas 2024 m. spalio 21 d. −lapkričio 15 d. Tyrime dalyvavo 5 slaugytojai. Tyrimui buvo gautas Bioetikos komisijos leidimas Nr. BK2-105.

Rezultatai. Atlikta slaugytojų patirčių analizė; nustatyti terminalinės būklės pacientų slaugos poreikiai, pagrin­dinės terminalinės būklės pacientų slaugos problemos, aptarta slaugytojų patirčių įtaka jų sveikatai, bendrai gy­venimo ir darbo kokybei.

Išvados. Pacientų slaugos poreikiai apima fizinių ir gyvy­binių funkcijų bei emocinių poreikių užtikrinimą. Daž­niausios problemos yra itin dideli reikalavimai slaugyto­jams ir jų gausa, negatyvi pacientų ir jų artimųjų emocinė būsena, bendravimas, paciento būklės ypatumai. Termi­nalinės būklės pacientų slaugymo patirtys turi neigiamos įtakos slaugytojų psichologinei ir emocinei savijautai, fizinei būklei ir asmeniniam gyvenimui.