SLAUGYTOJO VAIDMUO VAIKŲ PALIATYVIOSIOS PAGALBOS PROCESE

Visame pasaulyje iki šiol egzistuoja vaikų paliatyvio­sios priežiūros paslaugų poreikis. Lietuvos mokslinėje literatūroje slaugytojo vaidmuo vaikų paliatyviosios priežiūros kontekste yra mažai tyrinėta sritis. Problema aprėpia kompleksinius psichikos sveikatos, socialinės integracijos ir medicininės priežiūros aspektus, todėl šiuo tyrimu siekta išnagrinėti nepakankamai išplėtotą svarbią temą – slaugytojo vaidmenį vaikų paliatyviosios pagalbos procese.

Metodika. Atliktas kokybinis tyrimas. Duomenims rinkti naudotas pusiau struktūruoto interviu protokolas. Tyrimas vyko 2025 m. spalio–lapkričio mėnesiais. Jame dalyvavo 5 respondentės, vaikų paliatyviosios slaugos specialis­tės, atitikusios įtraukimo į tyrimą kriterijus. Tiriamųjų amžius svyravo nuo 43 iki 57 metų.

Rezultatai. Slaugytojo, teikiančio paliatyviąją pagalbą vaikams, vaidmuo yra įvairialypis, apimantis daugybę funkcijų. Pastebėta slaugytojų požiūrio dinamika, susijusi su jų įsitraukimu į vaikų paliatyviąją slaugą. Medicini­nės žinios, asmeniniai gebėjimai, darbo patirtis prisidėjo prie profesinio augimo. Slaugytojų bendradarbiavimas su tarpdalykine komanda yra kompleksinis procesas, kuriuo metu užtikrinama visapusiška nauda vaikui. Bendradar­biavimo efektyvumui trukdo pasitaikantis žinių trūkumas, laiko stoka ar konfliktai. Be to, tyrimas atskleidė komu­nikacijos su sergančio vaiko tėvais iššūkius.

Išvados. Atlikti tyrimo rezultatai parodė, kad tiriamieji, teikiantys vaikų paliatyviąją pagalbą, pripažįsta, kad šiam darbui reikia daug specifinių medicinos ir psichologijos žinių bei įvairių gebėjimų. Be to, slaugytojos susiduria su daugybe iššūkių. Tai bendradarbiavimo sunkumai, sudėtingi artimųjų klausimai, bendravimas su vaiko tė­vais. Šios problemos paveikia medicinos specialistų as­meninį gyvenimą.