Eglė Birbalaitė, Aelita Skarbalienė, Zdislavas Skvarciany, Natalja Istomina
Abstract
Kritinių situacijų metu sudėtingiau kontroliuoti savo bei kitų emocijas. Skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistai (SMPSS) savo darbe kasdien susiduria su kritinėmis situacijomis, kurios veikia psichoemocinę ir fizinę šių darbuotojų būklę, o kartu ir pacientų sveikatos priežiūros kokybę. Emocinių kompetencijų (EK) ugdymas gali turėti įtakos ne tik kokybiškesniam manipuliacijų atlikimui kritinių situacijų metu, bet ir fizinei, psichoemocinei SMPSS būklei.
Tyrimo tikslas – nustatyti SMPSS perdegimo sindromo ir EK sąsajas.
Tyrimo metodika. Kiekybinis tyrimas, taikant apklausos metodą. Naudotos priemonės: R. Vimantaitės (2006) perdegimo sindromo rizikos veiksnių modifikuotas klausimynas ir A. Skarbalienės ir kt. (2019) validuotas EK klausimynas. Taikytas statistinis duomenų apdorojimo metodas. Imtį sudarė: 241 SMPSS.
Tyrimo rezultatai. 1. Penktadalis SMPSS patiria perde-
gimą. Pusė visų apklaustųjų po darbo jaučiasi psicho-logiškai pavargę. Net keturi penktadaliai respondentų skundėsi sveikatos sutrikimais. 2. SMPSS potencialūs perdegimo sindromo rizikos veiksniai yra jaunas amžius (iki 35 m.); nepakankamas poilsio ir laisvalaikio laikas; fiziškai, emociškai bei psichologiškai nepalankios, ekstremalios darbo sąlygos; laisvalaikio praleidimas rūpinantis tėvais. 3. SMPSS savo EK dažniausiai vertino vidutiniškai, pakankamai gerai supranta savo emocijas. 4. Neperdegę SMPSS geba žymiai geriau valdyti savo emocijas nei patiriantieji perdegimo sindromo rizikos veiksnius. Psichologiškai pavargę sunkiau atpažįsta, supranta, valdo ir reiškia savo emocijas, jiems sunkiau sekasi suvaldyti kitų emocijas.
Išvada. SMPSS, kurie aukštai įsivertino EK, rečiau patyrė perdegimo sindromo rizikos veiksnius. Siekiant didinti asmens sveikatos priežiūros specialistų atsparumą stresui ir perdegimui, būtina ugdyti ir tobulinti emocines kompetencijas.
Keyword(s): skubioji medicinos pagalba, slaugos specialistai, perdegimo sindromas, emocinės kompetencijos.
DOI: 10.35988/sm-hs.2023.059
Full Text: PDF