SKUBIOSIOS MEDICINOS PAGALBOS SLAUGOS SPECIALISTŲ PERDEGIMO SINDROMO IR EMOCINIŲ KOMPETENCIJŲ SĄSAJOS

Kritinių situacijų metu sudėtingiau kontroliuoti savo bei kitų emocijas. Skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistai (SMPSS) savo darbe kasdien susiduria su kritinėmis situacijomis, kurios veikia psichoemocinę ir fizinę šių darbuotojų būklę, o kartu ir pacientų svei­katos priežiūros kokybę. Emocinių kompetencijų (EK) ugdymas gali turėti įtakos ne tik kokybiškesniam mani­puliacijų atlikimui kritinių situacijų metu, bet ir fizinei, psichoemocinei SMPSS būklei.

Tyrimo tikslas – nustatyti SMPSS perdegimo sindromo ir EK sąsajas.

Tyrimo metodika. Kiekybinis tyrimas, taikant apklausos metodą. Naudotos priemonės: R. Vimantaitės (2006) perdegimo sindromo rizikos veiksnių modifikuotas klau­simynas ir A. Skarbalienės ir kt. (2019) validuotas EK klausimynas. Taikytas statistinis duomenų apdorojimo metodas. Imtį sudarė: 241 SMPSS.

Tyrimo rezultatai. 1. Penktadalis SMPSS patiria perde-

gimą. Pusė visų apklaustųjų po darbo jaučiasi psicho-logiškai pavargę. Net keturi penktadaliai respondentų skundėsi sveikatos sutrikimais. 2. SMPSS potencialūs perdegimo sindromo rizikos veiksniai yra jaunas amžius (iki 35 m.); nepakankamas poilsio ir laisvalaikio laikas; fiziškai, emociškai bei psichologiškai nepalankios, eks­tremalios darbo sąlygos; laisvalaikio praleidimas rūpi­nantis tėvais. 3. SMPSS savo EK dažniausiai vertino vidutiniškai, pakankamai gerai supranta savo emocijas. 4. Neperdegę SMPSS geba žymiai geriau valdyti savo emocijas nei patiriantieji perdegimo sindromo rizikos veiksnius. Psichologiškai pavargę sunkiau atpažįsta, su­pranta, valdo ir reiškia savo emocijas, jiems sunkiau se­kasi suvaldyti kitų emocijas.

Išvada. SMPSS, kurie aukštai įsivertino EK, rečiau pa­tyrė perdegimo sindromo rizikos veiksnius. Siekiant di­dinti asmens sveikatos priežiūros specialistų atsparumą stresui ir perdegimui, būtina ugdyti ir tobulinti emocines kompetencijas.