Gabrielė Gutparakytė, Dovilė Kulaitytė, Daiva Sakavičienė

Abstract

Stengiantis suvaldyti pacientų, besikreipiančių į sku­biosios pagalbos skyrių (SPS), kiekį, reikšmingas vai­dmuo tenka šeimos gydytojui (ŠG). Žmonės kreipiasi į SPS, net kai nėra skubiosios pagalbos poreikio, dėl ribotų galimybių patekti pas ŠG. ŠG pacientus į SPS siunčia tik kai įtaria paciento sveikatai pavojingą būklę ir ne­turi galimybių skirti reikiamų diagnostikos ir gydymo metodų. Pirminės priežiūros specialistai svarsto ir dėl paciento siuntimo į SPS esant optimalesnės hospitaliza­cijos poreikiui ar prastai paciento būklei, sunkinančiai sveikatos paslaugų teikimą kitais būdais. Paciento krei­pimosi į ŠG laikas yra veiksnys, iš dalies lemiantis ŠG galimybes ir pasirinkimą siųsti pacientą į SPS. Neretai ŠG vaiką į SPS siunčia dėl tėvų nerimo ir jų spaudimo. Siekiant kuo efektyvesnio pacientų srautų SPS valdymo, itin svarbi tampa komunikacija tarp ŠG bei kitų sveikatos priežiūros specialistų.

Keyword(s): šeimos gydytojas, pirminės asmens sveikatos priežiūros specialistas, pirminė asmens sveikatos priežiūra, siuntimas, skubiosios pagalbos skyrius.

DOI: 10.35988/sm-hs.2024.324
Full Text: PDF

Back