Nojus Jacinavičius, Vaida Borkertienė, Daiva Baltaduonienė

Abstract

Remiantis PSO duomenimis, apatinės nugaros dalies skausmą per visą savo gyvenimo tarpsnį patiria apie 80 proc. asmenų [1]. Galime rasti daug veiksnių, suke­liančių apatinės nugaros dalies skausmą, bet šiuo atveju yra įdomu, ar sumažėjęs klubo sąnario mobilumas turi įtakos atsiradusiam apatinės nugaros dalies skausmui. Manoma, kad nuolatinis, daug valandų trunkantis sėdė­jimas gali prisidėti prie apatinės nugaros dalies skausmo atsiradimo [2]. Taip pat pastebimas ryšys tarp apatinės nugaros dalies skausmo ir sumažėjusios klubo sąnario judesių amplitudės [3]. Tai galėtų būti viena iš apatinės nugaros dalies skausmo priežasčių, bet nėra daug tyrimų, atskleidžiančių, ar yra sąsaja tarp apatinės nugaros dalies skausmo ir sumažėjusio klubo sąnario mobilumo, tad aktualu atlikti tyrimą, kuris padėtų atskleisti, ar tokia sąsaja egzistuoja.

Tyrimo tikslas. Nustatyti sąsajas tarp sėdimą darbą dir­bančių asmenų apatinės nugaros dalies skausmo ir su­mažėjusio klubo sąnario mobilumo.

Tyrimo metodai. Atliekamas vienkartinis asmens ištyri­mas. Skausmo vertinimui naudota skaitmeninė skausmo analogijos skalė (SAS), per klubo sąnarį atliekamų jude­sių amplitudė vertinta goniometru. Manualinis raumenų testavimas taikytas įvertinti per klubo sąnarį atliekamų judesių jėgą bei per apatinę nugaros dalį atliekamų jude­sių raumenų jėgą. Duomenų apdorojimui naudota SPSS (2019) programa. Sąsajų tarp apatinės nugaros dalies skausmo bei sumažėjusio klubo sąnario mobilumo nu­statymui naudotas Spearman koreliacijos koeficientas. Tiriamųjų imtis – asmenys, patiriantys apatinės nugaros dalies skausmą, kurių amžius yra nuo 20 iki 55 metų, ku­rių darbas yra sėdimas ir trunkantis daugiau nei 6 valan­das per dieną. Į tyrimą buvo neįtraukti asmenys, kuriems buvo diagnozuotos išvaržos, nustatyta koksartrozė ar atliktas klubo sąnario endoprotezavimas. Iš viso tyrime dalyvavo 15 tiriamųjų.

Išvados. Nustatytas silpnas, erzinantis ir vidutinis ap­atinės nugaros dalies skausmas, tiriant sėdimą darbą dirbančius asmenis. Sėdimą darbą dirbančių asmenų klubo sąnario judesių amplitudžių rezultatai beveik visais atvejais atitiko normas, išskyrus šlaunies lenkimo jude­sio amplitudę, ji buvo sumažėjusi. Tiriant sėdimą darbą dirbančių asmenų jėgą, nustatyta, kad silpniausia buvo šlaunies atitraukiamųjų raumenų grupė bei nugaros len­kiamieji raumenys. Sąsajų tarp sėdimą darbą dirbančių asmenų apatinės nugaros dalies skausmo ir sumažėjusio klubo sąnario mobilumo nenustatyta.

Keyword(s): sėdimas darbas, klubo sąnarys, apatinė nugaros dalis, skausmas.

DOI: 10.35988/sm-hs.2025.435
Full Text: PDF

Back