Emilija Rožankevičiūtė, Ligita Jančorienė
Abstract
Koronaviruso liga 2019, žinoma kaip COVID-19, kurią sukelia SARS-CoV-2 virusas, vis dar yra aktuali problema visame pasaulyje. Ilga pandemijos trukmė ir nuolatinis viruso cirkuliavimas visuose kontinentuose prisidėjo prie įvairių SARS-CoV-2 variantų atsiradimo. Viruso genomo pokyčių stebėjimas ir filogenetiniai tyrimai parodė, kad virusas toliau evoliucionuoja vykstant reikšmingai genetinei ir antigeninei smaigo baltymo evoliucijai. Nors diagnostikos ir vakcinų kūrimo srityje pasiekta didelių laimėjimų, padėjusių suvaldyti pandemiją ir sumažinti mirčių skaičių, naujų variantų ar atmainų dokumentavimas bei stebėjimas išlieka svarbia kovos su infekcija dalimi. Atliekami pasauliniai tyrimai leidžia nuspėti viruso paplitimą, užkrečiamumą, įtaką klinikiniam pasireiškimui, taip pat įgalina teikti apibendrintą informaciją visuomenei bei kitoms suinteresuotoms grupėms. Svarbiausia, jog tiriant SARS-CoV-2 variantus, galima numatyti efektyvesnių vakcinų sudėtis būsimam sezonui, siekiant užtikrinti kuo patvaresnį kolektyvinį imunitetą ir apsaugą rizikos grupės asmenims.
Keyword(s): SARS-CoV-2, COVID-19, mutacijos, variantai, atmainos, nomenklatūra, vakcinos.
DOI: 10.35988/sm-hs.2025.153
Full Text: PDF