Abstract
Straipsnyje analizuojami sąmonės sutrikimai klinikinėje praktikoje. Tirti 82 33 – 97 metų (vidurkis – 72,8 ± 1,5 metų) ligoniai, 47 moterys ir 35 vyrai. Visi ligoniai konsultuoti gydytojos neurologės, šio straipsnio autorės. Dažniausiai sąmonės sutrikimai buvo galvos smegenų kraujotakos sutrikimų, metabolinės-toksinės encefalopatijos atvejais. Dažna sinkopė esant įvairioms patologinėms būklėms. Galvos smegenų kraujotakos sutrikimai buvo 31(37,8%) ligoniui: galvos smegenų infarktas – 10(12,2%), praeinantis smegenų išemijos priepuolis – 4(4,9%), galvos smegenų infarkto padariniai – 12(14,6%), intracerebrinė kraujosruva – 5(6,1%). Hepatinė koma diagnozuota 1(1,2%), metabolinė-toksinė encefalopatija – 21(25,6%), epilepsija (epilepsinis priepuolis) – 3(3,7%), delyras – 3(3,7%), sinkopė – 23(28,0%) ligoniams. Sąmonės sutrikimas didelės apimties pusrutulinio infarkto pradžioje yra įprastas klinikinėje praktikoje. Dažniausi insulto simptomai yra sąmonės sutrikimas, galvos skausmas ir dizestezija. Sąmonės sutrikimų turinčių ligonių insultas yra sunkesnis, šių ligonių mirtingumas yra didesnis. Sąmonės sutrikimai intracerebrinio kraujavimo pradžioje gali būti naudingas žymuo siekiant nustatyti ligonius, kuriems gręsia intraventrikulinis kraujavimas. Sąmonės netekimas gydant aneurizminį subarachnoidinį kraujavimą yra susijęs su padidėjusiu komplikacijų dažniu net ir geros neurologinės būklės ligoniams. Centrinės nervų sistemos infekcijos yra dažniausia netrauminės komos priežastis. Sąmonės sutrikimai yra dažni ūminio virusinio encefalito atveju. Metabolinės-toksinės encefalopatijos atveju gali pakisti sąmonė, pasireikšti delyras ir koma. Sepsinės encefalopatijos atveju sąmonės pokyčiai atsiranda anksti ir yra dažni. Gali pasireikšti epilepsiniai priepuoliai. Delyras yra sąmonės ir pažinimo funkcijų sutrikimas, dėl kurio atsiranda konfūzijos būsena. Delyras linkęs svyruoti intensyvumu ir dažnai stebimas vyresnio amžiaus ligoniams. Epilepsijos priepuolių metu būna mažiausiai penki sąmonės pakitimų tipai: aura su iliuzijomis ar haliucinacijomis, diskognityviniai priepuoliai, epilepsinis delyras, dialepsiniai priepuoliai ir epilepsinė koma. Skiriamas dėmesys epilepsijai su užsitęsusiais sąmonės sutrikimais. Tirtas sąmonės netekimas sergant migrena. Manoma, kad kartu įvykęs migrenos ir epilepsijos priepuolis turi vieną patogenezę – vazomotorinius sutrikimus, sukeliančius ir migrenos krizes, ir sinkopes su konvulsiniu sindromu. Sinkopė yra ūmus, trumpas ir laikinas sąmonės ir posturalinio tonuso praradimas su spontanišku ir visišku atsigavimu. Pagrindinis jos mechanizmas yra laikina globali smegenų hipoperfuzija. Vestibulinis alpimas yra būklė, kai galvos svaigimo sukelti hemodinamikos pokyčiai sukelia sinkopę. Ligoniai, sergantys parkinsonizmu ir kitais judėjimo sutrikimais, gali kreiptis dėl ūmaus neurologinės būklės pablogėjimo ar sąmonės sutrikimo. Parkinsonizmas ir kiti judėjimo sutrikimai gali imituoti insultą. Ortostatinės hipotenzijos atvejais didesnė kritimų ir sinkopės rizika. Hiponatremija gali būti traukulių ir komos priežastis. Sėkmingas ligonių su sąmonės sutrikimais gydymas ir prognozė priklauso nuo konkrečios etiologijos nustatymo. Akupunktūra, hiperbarinė oksigenacija ir ankstyva mobilizacija gali pagerinti ligonių sąmonės lygį. Straipsnyje pateikti sąmonės sutrikimų klinikiniai atvejai. Apžvelgta naujausia mokslinė literatūra apie sąmonės sutrikimus klinikinėje praktikoje.
Keyword(s): sąmonės sutrikimai, klinikinė praktika.
DOI: 10.35988/sm-hs.2024.327
Full Text: PDF