PSICHOMOTORINIO SUJAUDINIMO DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA IR VALDYMO METODAI PRIĖMIMO SKYRIUJE

Aurimas Reipšleger

Psichomotorinis sujaudinimas (PS) yra ūmi būklė, su kuria susiduria psichiatrinių ir bendrosios medicinos priėmimo skyrių darbuotojai. PS epizodo metu pacientai gali kelti pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Svarbu efektyviai diferencijuoti somatinės ir psichiatrinės kilmės PS. Kokybiškas anamnezės surinkimas yra svarbiausia diferencinės diagnostikos proceso dalis; padėti gali įvairūs vaizdiniai, ar laboratoriniai tyrimai. Nustačius PS, svarbu užtikrinti paciento bei aplinkinių saugumą. Tai galima padaryti taikant fizinio suvaržymo priemones, jei nepadeda kiti metodai, bei skiriant tinkamą farmakologinę terapiją, atsižvelgiant į PS epizodo etiologinę kilmę. Šio tyrimo tikslas – įvertinti ir aptarti mokslinėje literatūroje pateikiamą informaciją apie PS diferencinę diagnostiką bei valdymo metodus priėmimo skyriuje.