PSICHIKOS SVEIKATOS RIZIKOS VEIKSNIAI SOCIALINIUOSE TINKLUOSE: POPULIARIAUSIŲ LIETUVOS NUOMONĖS FORMUOTOJŲ ĮRAŠŲ „FACEBOOK“ SOCIALINIAME TINKLE TYRIMAS

Plačiai naudojamų socialinių tinklų nuomonės formuoto­jai savo skelbiamu turiniu gali daryti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį sekėjų psichinei sveikatai. Atsižvel­giant į tai, kad Lietuvoje tokių tyrimų trūksta, šio tyrimo tikslas − įvertinti psichikos sveikatos rizikos veiksnių paplitimą socialiniame tinkle „Facebook“ skelbtuose populiariausių Lietuvos nuomonės formuotojų įrašuose. Tyrimo medžiaga ir metodai. Šio tyrimo metu buvo ana­lizuojami visi (4 160) viešai prieinami vienuolikos po­puliariausių Lietuvos nuomonės formuotojų įrašai, 2022 m. paskelbti socialiniame tinkle „Facebook“. Taikant chi-kvadrato (χ2) testą, įvertintas įrašų pasiskirstymas pagal juos paskelbusių nuomonės formuotojų lytį, am­žių, sekėjų įrašams skirtų reakcijų ir komentarų skaičių, bei tikslinę įrašų auditoriją, įrašų tipą, paskelbimo laiką.

Rezultatai. Socialiniame tinkle „Facebook“ apnuogin­tas ar aprangos detalėmis išryškintas kūnas buvo vaiz­duojamas 5,6%, atliktos estetinės procedūros − 12,8%, prabanga − 18,9%, patyčios ir savęs pašiepimas − 4,8% įrašų. Socialiniame tinkle „Facebook“ įrašai, kuriuose buvo vaizduojamas apnuogintas ar aprangos detalėmis išryškintas kūnas, sulaukė santykinai daugiau reakcijų (p<0,05). Įrašai, vaizduojantys apnuogintą ar aprangos detalėmis išryškintą kūną, santykinai dažniau buvo skirti mišriai tikslinei auditorijai bei publikuojami vaizdo įrašo formatu (p<0,05). Atliktas estetines procedūras santykinai dažniau vaizdavo moterys, jaunesnio amžiaus nuomonės formuotojai bei mažiau sekėjų turintys nuomonės for­muotojai (p<0,05). Įrašai, kuriuose buvo vaizduojamos atliktos estetinės procedūros, sulaukė santykinai daugiau komentarų (p<0,05). Veido ir kūno estetinės procedūros buvo dažniausiai vaizduojama estetinių procedūrų grupė, sudariusi 12,4% įrašų. Prabangą santykinai dažniau vaiz­davo vyrai bei jaunesnio amžiaus nuomonės formuotojai (p<0,05). Įrašai, kuriuose buvo vaizduojama prabanga, sulaukė santykinai daugiau reakcijų bei mažiau komen­tarų (p<0,05). Prabangios ir egzotinės kelionės buvo dažniausiai vaizduojama prabangos forma ir jos buvo vaizduojamos 10,4% įrašų. Vyrai nuomonės formuotojai santykinai dažniau vaizdavo visų formų prabangą savo įrašuose (p<0,05). Patyčias ir savęs pašiepimą santyki­nai dažniau vaizdavo vyrai, vyresnio amžiaus nuomonės formuotojai bei mažiau sekėjų turintys nuomonės for­muotojai (p<0,05). Įrašai, kuriuose buvo vaizduojamos patyčios ir savęs pašiepimas, sulaukė santykinai daugiau reakcijų bei komentarų (p<0,05). Patyčios iš kitų buvo dažniausiai stebėta patyčių forma − 3,0% įrašų. Vyrai nuomonės formuotojai santykinai dažniau skelbė įrašus, kuriuose buvo stebimos patyčios iš kitų žmonių (p<0,05).

Išvados. Socialiniame tinkle „Facebook“ įvairių psichikos sveikatai riziką keliančių veiksnių paplitimas įvairuoja nuo kas dvidešimto iki kas penkto įrašo. Skirtingos so­cialinės ir demografinės grupės yra susijusios su skirtin­gais psichikos sveikatos rizikos veiksniais, kurie sulaukia skirtingo dėmesio iš juos stebinčių žmonių.