Albertas Maciulevičius, Dominyka Naudužaitė
Abstract
Priekinio kryžminio raiščio plyšimas yra neretai pasitaikantis sužalojimas, kuris dažnai ištinka jaunus bei fiziškai aktyvius žmones. Priekinio kryžminio raiščio plyšimui būdingas sąnario nestabilumas, dėl kurio sumažėja fizinis aktyvumas, prastinantis gyvenimo kokybę. Gydymo būdams tobulėjant ir atsirandant geresniam supratimui apie šio sąnario struktūrą bei funkciją, buvo sukurti ir pritaikyti anatominiai rekonstrukciniai priekinio kryžminio raiščio gydymo metodai. Trys pagrindiniai veiksniai turi būti apsvarstyti, kai norima parinkti tinkamiausią laiką rekonstrukcinei operacijai. Pavėluota operacija didina menisko pažaidos bei raumenų jėgos praradimo riziką, o ankstyva operacija − sąnario fibrozės riziką. Konservatyvųjį gydymą pasirinkusiems asmenims paskiriama fizinė reabilitacija, kurios metu stiprinami aplink kelią esantys raumenys, ypač keturgalvis raumuo ir užpakaliniai šlaunies raumenys.
Keyword(s): kryžminis raištis, priekinis kryžminis raištis, ACL, gydymas.
DOI: 10.35988/sm-hs.2025.320
Full Text: PDF