PERDEGIMO SINDROMO POVEIKIS ERGOTERAPEUTŲ PROFESINIAM TOBULĖJIMUI

Pirmą kartą perdegimo sindromo (PS) sąvoka paminėta XX a. 7 dešimtmetyje. PS apibrėžiamas kaip stresinė reakcija į darbą, kuriam būdingas emocinis išsekimas, nuasmeninimas, cinizmas ir sumažėję asmeniniai pasiekimai. Literatūroje labai dažnai apibūdinamas kaip sindromas, kuriam būdingas emocinis ir fizinis išsekimas, dėl kurio žmogus negali pasveikti. Vis dažniau pradėtas minėti bei analizuoti PS tapo plačiai ištirtu reiškiniu. Lietuvoje atliekama nemažai tyrimų, vertinančių medicinos darbuotojų PS, tačiau trūksta tyrimų, kuriuose būtų analizuojamas ergoterapeutų PS. Atlikus mokslinės literatūros analizę, nerasta Lietuvoje atliktų tyrimų, kurie vertintų šios tikslinės grupės profesinio tobulėjimo nuostatas ir jų ryšį su PS. Tyrimo tikslas − įvertinti perdegimo sindromo poveikį ergoterapeutų profesiniam tobulėjimui. Tyrimo metodai. Anoniminės anketinės apklausos metodu buvo apklaustas 91 ergoterapeutas. Pasirinkta imtis – patogioji tiriamųjų atranka. Klausimyną sudarė profesinio tobulėjimo, sociodemografiniai, Kopenhagos perdegimo sindromo vertinimo klausimai. Atlikta gautų rezultatų aprašomoji analizė, aprašomoji statistika, taikant Microsoft Office Excel 2019 biuro programą. Gauti duomenys pateikti skaitinėmis (procentinėmis) išraiškomis. Rezultatai. Apibendrinus tyrimo rezultatus nustatyta, kad Lietuvoje dirbantys ergoterapeutai (90 proc.) patiria vidutinio lygio perdegimo sindromą, o profesinio tobulėjimo srityje aukštai vertina savo bendradarbiavimo (49,5 proc.), bendravimo (35,2 proc.), profesinio tobulėjimo (29,7 proc.) ir pokyčių inicijavimo (27,8 proc.) kompetencijas. Didžioji dalis (46,2 proc.) tiriamųjų visiškai sutinka, kad dalyvauja profesinio tobulėjimo veiklose ir tai jiems padeda.