PALIATYVIŲ PACIENTŲ DEPRESIJOS YPATUMAI

Tyrimo tikslas. Remiantis naujausiais literatūros duo­menimis, išnagrinėti paliatyvių pacientų, sergančiųjų depresija, ypatumus, farmakologinio ir nefarmakologi­nio gydymo galimybes, siekiant pagerinti tokių pacientų priežiūrą.

Metodika. Literatūros apžvalga buvo atlikta naudojant že­miau pateikiamus raktažodžius ,,Pubmed“, ,,Medscape“ duomenų bazėse.

Tyrimo rezultatai. Dėl tobulėjančios asmens sveikatos priežiūros, geresnių onkologinių ligų diagnostikos ir gy­dymo galimybių, paliatyvių pacientų apibrėžtį atitinkan­tys pacientai išgyvena 5 metus ir daugiau. Onkologinę diagnozę neretai lydi psichiatriniai sutrikimai, tokie kaip nerimas ir depresija, reikšmingai prisidedantys prie dar labiau sumažėjusios paciento gyvenimo kokybės. Dėl depresijos ir vėžio simptomų panašumo neretai palia­tyvių pacientų depresija lieka neatpažinta ir negydoma, tačiau ji turi ir specialių, tik jai būdingų bruožų – daug įtakos depresyvių simptomų pasireiškimui turi naviko tipas, lokalizacija. Pastebimas onkologinės ligos ir depre­sijos patofiziologinis ryšys kelia klausimus apie galimą depresijos gydymą ateityje vaistais nuo uždegimo. Šiuo metu gydymas apima antidepresantų skyrimą, teikiant prioritetą antros kartos antidepresantams, galimą gydymą psichostimuliatoriais, bei psichologines intervencijas, pritaikomas pagal paciento poreikius. Efektyviausios yra kognityvine elgesio terapija bei dėmesingu įsisąmo­ninimu paremtos intervencijos.

Išvados. Vėžiu sergančių pacientų patiriama depresija reikšmingai prisideda prie prastesnės paciento prognozės ir išgyvenamumo, dėl to turėtų būti gydoma. Dabartinis gydymas apima tarpdalykinę paciento priežiūrą, paren­kant gydymą individualiai.