Inga Jakutė, Asta Mažionienė

Abstract

Širdies ir kraujagyslių ligos vis dar išlieka dažniau­sia mirties priežastimi visame pasaulyje [5]. Radio­loginės kardiologinės procedūros – širdies vainikinių kraujagyslių ligų gydymo būdas, kai taikant koronarinę angiografiją galima nustatyti arterijų susiaurėjimus, užsikimšimą. Atliekant perkutaninę koronarinę inter­venciją balionu (PKI) ir perkutaninę transliuminę vaini­kinių arterijų angioplastiką (PTVAA), siekiama atkurti miokardo maitinimą krauju ir maisto medžiagomis ar parinkti kitą gydymo metodą. Pacientų nerimas prieš angiografijos gydomąsias procedūras svarbus ne tik gydymo procesui, tačiau ir tolesnei sveikatos būklei. Nerimas neigiamai veikia savijautą ir ligos progresa­vimą iki tokių pavojingų gyvybei būklių, kaip miokardo infarktas, insultas.

Tyrimo tikslas – įvertinti pacientų nerimą prieš angio­grafijos gydomąsias PKI ir PTVAA procedūras. Moksli­nės literatūros analizė atlikta remiantis ne senesniais nei 10 metų šaltiniais, publikuojamais EBSCO Publishing, MEDLINE, NCBI ir kt. duomenų bazėse.

Remiantis tyrimo rezultatais, lyginant standartizuotos generalizuotos nerimo sutrikimo skalės poskalių įverčių vidurkius, nustatyta, kad vyresnio nedarbingo amžiaus grupės (65 m. ir vyresni) pacientų patiriamas nerimas buvo didesnis, nei darbingo amžiaus (30 – 64 m.) paci­entų. Patiriamas nerimas reikšmingai skyrėsi tiriamųjų grupėse pagal jų šeiminę padėtį (p<0,05). Patiriamas nerimas ir jo sutrikimo formos statistiškai reikšmingai nesiskyrė darbingo ir nedarbingo amžiaus grupėse, ne­priklausomai nuo jų lyties, išsilavinimo, darbo pobū­džio bei pacientų nurodytų sveikatos problemų kitose organizmo sistemose (p>0,05).

Keyword(s): nerimas, stentavimas, angiografija, perkutaninė koronarinė intervencija, perkutaninė transliuminė vainikinių arterijų angioplastika.

DOI: 10.35988/sm-hs.2022.097
Full TextPDF

Back