Rūta Aliulytė, Lina Žemaitienė, Vaida Mizarienė, Darius Trepenaitis

Abstract

Išsivysčiusių šalių visuomenės senėjimo stebėsenos re­zultatai rodo sergamumo degeneracinėmis širdies vožtuvų ligomis didėjimą. Neširdinės operacijos atveju šiems pa­cientams nustatytas pooperacinių komplikacijų ir mirš­tamumo didėjimas, todėl itin svarbus tinkamas ligonių priešoperacinis ištyrimas, perioperacinės rizikos įverti­nimas bei paciento paruošimas. Nuo paciento savybių ir operacijos pobūdžio priklausys jos eiga ir intervencijų eiliškumas. Širdies ydos, kurių simptomai ir sunkumas atitinka indikacijas korekcijai, turėtų būti koreguojamos prieš planinę neširdinę operaciją, tačiau skubios ar nea­tidėliotinos intervencijos gali būti atliekamos nepriklau­somai nuo vožtuvo pažaidos sunkumo, pasirenkant atidų hemodinamikos monitoravimą. Neinvazinis hemodinami­kos stebėjimas bei anesteziologo konsultacija itin svarbūs perioperaciniu laikotarpiu tiek mažos rizikos operacijos sunkios ydos atveju, tiek bet kurios operacijos vidutinės ar mažos ydos atveju. Perioperaciniu periodu skiriant ir nutraukiant antikoaguliantų vartojimą, būtina įvertinti vožtuvų ligomis sergančių pacientų kraujavimo bei trom­boembolijos riziką. Minimalių intervencijų atveju, anti­koaguliacinė terapija dažnai gali būti tęsiama arba nu­traukiama itin trumpai. Prieš didelės kraujavimo rizikos operacijas siūlomas vitamino K antagonistų vartojimo nutraukimas ir pereinamojo gydymo taikymas, tačiau pastarasis rekomenduojamas ne visiems ne vitamino K antagonistus geriamuosius antikoaguliantus (NGAK) var­tojantiems asmenims.

Keyword(s): širdies vožtuvų pažaida, paruošimas neširdinei operacijai, antikoaguliantai.

DOI: 10.35988/sm-hs.2023.223
Full Text: PDF

Back