NEADEKVAČIOS ANTIDIURETINIO HORMONO SEKRECIJOS SINDROMO IR CEREBRINIO DRUSKOS NETEKIMO SINDROMO DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA NEUROLOGINĖMIS LIGOMIS SERGANTIEMS PACIENTAMS

Hiponatremija yra dažniausias elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, išsivystantis apie 15 % hospitalizuotų pacientų. Nors didžiajai daliai pacientų diagnozuojama lengvo laipsnio hiponatremija (≥ 130 mmol/l), 4 % pacientų pasireiškia vidutinė arba sunki hiponatremija, kai natrio koncentracija serume yra <130 mmol/l. Neurologinių pažeidimų turinčių pacientų tikimybė hiponatremijai išsivystyti siekia apie 50 %. Dažniausiai pasireiškiančios natrio pusiausvyros sutrikimo būklės yra neadekvačios antidiuretinio hormono sekrecijos sindromas (angl. syndrome of inappropriate antidiuretic hormone secretion, SIADH) ir cerebrinis druskos netekimo sindromas (angl. cerebral salt wasting syndrome, CSWS). Nors SIADH ir CSWS sindromai pasižymi panašia klinikine raiška ir neretai yra sunkiai diferencijuojami, jų gydymo taktika skiriasi. Netinkamai parinktas gydymas gali lemti paciento būklės pablogėjimą. CSWS sindromui būdinga hipovolemija, kuri gydoma atkuriant skysčius, o SIADH būklės metu išlieka euvolemija, todėl pagrindinis gydymo būdas yra skysčių ribojimas.