Rimantas Stukas, Aušra Beržanskytė, Valerij Dobrovolskij, Lina Ignatavičiūtė, Ernestas Jasaitis
Abstract
Tyrimo tikslas – nustatyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartotojų mirtingumą Lietuvoje ir išanalizuoti mirčių priežastis.
Medžiaga ir tyrimo metodai. Atliktas perspektyvinis kohortinis tyrimas (angl. prospective study). Tyrimo tikslinė grupė – Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie 2017 m. kreipėsi į Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, kai vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas. Tyrimo duomenų šaltiniai: Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinė sistema (e. sveikata). Papildomas duomenų apie asmenų narkotikų vartojimą šaltinis – asmenų, kurie kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, kai vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas, stebėsenos informacinė sistema. Tyrimo rezultatų standartizavimo procedūrai atlikti naudojama kontrolinė kohorta – Europos standartinė populiacija.
Rezultatai ir išvados. Kohortinio narkotikų vartotojų Lietuvoje mirtingumo tyrimo tiriamąją populiaciją sudarė 231 asmuo, iš jų 179 vyrai ir 52 moterys. Tiriamuoju laikotarpiu (2018–2020 m.) analizuota 14 tyrimo dalyvių mirčių atvejų: devyni atvejai vyrų ir penki moterų. Tai sudarė 6,1 proc. visų įtrauktų į tyrimą dalyvių – 5,0 proc. visų įtrauktų vyrų ir 9,6 proc. įtrauktų moterų, santykis 1,9 karto. Daugiausia mirusių tiriamųjų (9 asm., 64 proc.) buvo registruoti dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant opioidus. Bendras mirusiųjų amžiaus vidurkis – 36,4 metų, vyrų – 38,2 metų, moterų – 33,2 metų (palyginimui vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje 2019 m. buvo 71,5 metų, o moterų – 81 metai). Per visą tyrimo laikotarpį Lietuvos tirtos kohortos mirtingumas buvo 19,7/1000 asm. Standartizavus pagal amžių, standartu imant Europos populiaciją, mirtingumas 21,9/1000 asmens metų, vyrų – 13,3/1000 asmens metų, moterų 30,5/1000 asmens metų.
Keyword(s): narkotikų vartotojai, mirtingumas, kohortinis tyrimas.
DOI: 10.35988/sm-hs.2021.112
Full Text: PDF