Eglė Kalvaitienė, Alma Gaupšienė, Laimutė Samsonienė
Abstract
Šiaurietiškas ėjimas – fizinės veiklos forma, gerinanti žmogaus judrumą, mažinanti jautrumą skausmui, gerinanti limfos nutekėjimą, tad gali būti rekomenduotina vėžiu sergantiems pacientams.
Tyrimo tikslas – fizinės reabilitacijos laikotarpiu nustatyti šiaurietiško ėjimo poveikį moterų psichomotoriniams parametrams, taikant spindulinį gydymą po krūties vėžio operacijos.
Metodika. Atliktas eksperimentinis tyrimas, kuriame dalyvavo 40 moterų (amžius =55±19) po krūties vėžio operacijos. Buvo vertinami psichomotoriniai parametrai: plaštakos raumenų jėga – dinamometru, limfedemos laipsnis – centimetrine juostele, jaučiamas skausmas– vaizdinės analogijos skale (VAS), tolerancija fiziniam krūviui – 6 min. ėjimo testu. Matavimai buvo vykdomi du kartus, prieš fizinės veiklos taikymą ir po jos.
Rezultatai. Šiaurietiško ėjimo užsiėmimai vyko 12 kartų, kiekvieno trukmė – 60 minučių. Po fizinės veiklos taikymo nustatėme tiriamųjų psichomotorinių parametrų pokyčius: žasto judesių amplitudė vidutiniškai pagerėjo: lenkimas 17 laipsnių (51,5 proc.), atitraukimas 18 laipsnių (56,75 proc.), tiesimas 5 laipsniais (11,5 proc.); 6 min. ėjimo atstumas vidutiniškai padidėjo 36 metrais (84,3 proc.). Skausmas sumažėjo vidutiniškai 0,5 balo (32,3 proc.).
Išvados. Reabilitacijos metu adaptuota šiaurietiško ėjimo fizinės veiklos forma pagerino pacienčių psichomotorinius parametrus: pagerėjo žasto funkcija, tolerancija fiziniam krūviui, sumažėjo skausmas spindulinio gydymo metu.
Keyword(s): fizinis aktyvumas, šiaurietiškas ėjimas, reabilitacija, psichomotoriniai parametrai, krūties vėžys.
DOI: 10.35988/sm-hs.2020.020
Full Text: PDF