MOKSLO ĮRODYMŲ TAIKYMAS KLINIKINĖJE PRAKTIKOJE: SLAUGYTOJŲ POŽIŪRIS, ŽINIOS IR ĮGŪDŽIAI

Mokslo įrodymais pagrįsta praktika yra viena iš pagrindi­nių visų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų kompetencijų [7], tačiau Nacionalinės slaugos politikos 2016–2025 metų gairėse pripažįstama, kad slaugos mokslo įrodymais grįstų sprendimų įgyvendinimas praktikoje iki šiol yra nepakanka­mas [21]. Diegiant mokslo įrodymais grįstą slaugos praktiką, svarbus darbuotojų pasirengimas ir požiūris, todėl tyrimai, analizuojantys slaugytojų žinias, nuostatas, įgūdžius yra svarbi ir neatsiejama sveikatos priežiūros paslaugų teikimo gerinimo grandis [16]. Tyrimo tikslas – įvertinti slaugytojų žinias, požiūrį ir įgūdžius taikyti mokslo įrodymus klinikinėje praktikoje. Tyrimas atliktas stacionarinio gydymo įstaigose. Tiriamieji – stacionarinio gydymo įstaigų visų profilių skyrių slaugytojai. Taikytas metodas – anoniminė anketinė apklausa. Tyrimui naudotas standartizuotas, adaptuotas Mokslo įrody­mais pagrįstos praktikos klausimynas (angl. Evidence-based practice questionnaire, EBPQ). Rezultatai: jaunesnio am­žiaus slaugytojai, turintys aukštesnio lygmens išsilavinimą ir trumpesnį darbo stažą, nurodė labiau teigiamą požiūrį į įrodymais pagrįstą slaugą, savo žinias ir įgūdžius įsivertino geriau ir, jų nuomone, dažniau taikė mokslo įrodymus savo klinikinėje praktikoje nei vyresni, žemesnio išsilavinimo lygmens ir didesnį darbo stažą turintys slaugytojai.