MOKINIŲ, SERGANČIŲ LĖTINĖMIS NEINFEKCINĖMIS LIGOMIS, SAVIRŪPOS PROCESO ORGANIZAVIMAS UGDYMO ĮSTAIGOSE

Tyrimu siekta nustatyti mokinių, sergančių lėtinėmis ne­infekcinėmis ligomis, savirūpos proceso organizavimo ugdymo įstaigose ypatumus. Atliktas momentinis papli­timo tyrimas, kurio metu anoniminės anketinės apklausos būdu 2024 m. vasario mėnesį apklausti 85 tėvai, kurių vaikams buvo organizuojamas savirūpos procesas ben­drojo ugdymo įstaigose. Apskaičiuoti 95 proc. pasikliau­tiniai intervalai (PI). Pasiskirstymo skirtumams nustatyti buvo panaudotas Pearson chi kvadrato testas. Skirtumas laikomas statistiškai reikšmingu, kai p≤0,05. Nustatyta, kad 56,5 proc. tiriamųjų žinojo, kas yra mokinio savi­rūpa. 49,4 proc. apie savirūpos proceso organizavimą sužinojo iš mokykloje dirbančių visuomenės sveikatos specialistų, 57,6 proc. respondentų manė, kad savirū­pos procesas palengvina mokinio dalyvavimą ugdymo procese. Kas ketvirtas (25,9 proc.) apklaustasis savirū­pos proceso organizavimo metu susidūrė su sunkumais. Daugiausia tiriamųjų (31,8 proc.) nurodė šiuos sunku­mus: neaiški savirūpos plano forma, kurią sunku pildyti, netikslios gydytojų rekomendacijos bei mokytojų ir kitų mokykloje dirbančių specialistų pirmosios pagalbos žinių trūkumas. 47,1 proc. respondentų nurodė, kad informa­cijos apie savirūpos procesą jiems pakanka, o 73,5 proc. apklaustųjų manė, kad savirūpos procesą reikia tobulinti. Daugiausia tėvų (51,6 proc.) manė, kad savirūpos pro­cesą padėtų patobulinti informacijos sklaidos apie gali­mybę mokyklose teikti savirūpos pagalbą mokiniams, sergantiems lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, didinimas ir gerinimas bei visuomenės sveikatos specialistų ir kitų mokyklos darbuotojų kompetencijų plėtra.