Austėja Juškienė, Indrė Jarutienė, Laura Pazdrazdytė, Jūratė Gudaitytė

Abstract

Tyrimo tikslas. Pateikti gerosios medicinos praktikos rekomendacijas, teikiant pagalbą artimiesiems, giminai­čiams, atsižvelgiant į etines ir teisines nuostatas. Tyrimo uždaviniai. 1. Nustatyti, ar sveikatos specialisto teikiama pagalba artimajam nepažeidžia etikos ir moralės prin­cipų. 2. Įvertinti, ar teikiama medicininė pagalba arti­mam asmeniui turi teisinių apribojimų. 3. Išsiaiškinti, kiek gydytojų anesteziologų reanimatologų bendroje Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos gydytojų im­tyje sutiko teikti pagalbą savo artimiems žmonėms. 4. Nustatyti, ar turi įtakos sveikatos specialistų klinikinės praktikos trukmė ir sutikimas padėti artimam asmeniui. 5. Nustatyti, kokią dažniausią medicininę pagalbą svei­katos specialistai yra suteikę savo artimiesiems. 6. Įver­tinti, dėl kokių priežasčių sveikatos specialistai yra linkę atsisakyti medicininės pagalbos teikimo. 7. Išsiaiškinti, ar sveikatos specialistai žino, jog yra rekomendacijų, galinčių padėti priimti artimųjų gydymo sprendimus. Tyrimo rezultatai. Tyrime dalyvavo 128 LSMUL Kauno klinikų sveikatos specialistai. Į anketoje pateiktus klau­simus (1 priedas) atsakė 51,6 proc. gydytojų, 16,4 proc. gydytojų rezidentų ir 32 proc. slaugytojų. 95 proc. visų apklaustųjų gavo medicininės pagalbos prašymą iš savo artimųjų ir 99 proc. jų sutiko ją suteikti. 63,2 proc. iš visų apklaustų gydytojų buvo anesteziologai reanimatologai. 46,2 proc. viso Anesteziologijos klinikos personalo su­tiko padėti savo artimiesiems. 67 proc. visų apklaustų gydytojų išrašė receptus vaistams, tačiau tik 6 proc. buvo kaip pagrindiniai gydytojai. 69,5 proc. apklaustųjų svei­katos specialistų medicininę pagalbą teikė telefonu. Res­pondentų nuomone, atsisakyti paskatintų kompetencijos nebuvimas, negalėjimas būti objektyviu dėl per artimų santykių, jei tai būtų neetiška ar turėtų teisinių apribo­jimų. 73 proc. sveikatos specialistų nežino ar nėra įsiti­kinę, jog egzistuoja gairės, kurios gali padėti apsispręsti dėl artimųjų gydymo. 44 proc. apklaustų sveikatos spe­cialistų norėtų turėti etikos vadovą ar rekomendacijas. Išvados. 1. Išsiaiškinta, jog Lietuvos gydytojų profesi­nės etikos kodeksas gydytojui rekomenduoja vengti di­agnozuoti ir gydyti ligas ar išrašyti vaistus savo šeimos nariams bei artimiesiems. 2. Lietuvoje įstatymo, drau­džiančio sveikatos specialistams gydyti šeimos narius, nėra. 3. Visi tyrime dalyvavę Anesteziologijos klinikos gydytojai ir gydytojai rezidentai sutiko teikti medici­ninę pagalbą savo artimiesiems. 4. Nustatyta, jog stipraus ryšio tarp sveikatos specialistų klinikinės praktikos tru­kmės ir sprendimo teikti medicininę pagalbą nebuvo. 5. Dažniausia teikiama pagalba buvo receptų išrašymas. 6. 35,9 proc. respondentų pagrindine atsisakymo priežastimi nurodė kompetencijos stygių, kiti 9,4 proc. negalėjimą būti objektyviais dėl per artimų santykių. 7. Nustatyta, jog 73 proc. nežino ar nėra įsitikinę, jog egzistuoja gai­rės, kurios gali padėti apsispręsti dėl artimųjų gydymo. 44 proc. nurodė, jog tokios rekomendacijos gydymo įs­taigoms būtų reikalingos.

Keyword(s): medicininė pagalba, artimieji, sutikimas padėti, informuoto asmens sutikimas.

DOI: 10.35988/sm-hs.2024.326
Full Text: PDF

Back