Abstract
Tyrimo tikslas. Pateikti gerosios medicinos praktikos rekomendacijas, teikiant pagalbą artimiesiems, giminaičiams, atsižvelgiant į etines ir teisines nuostatas. Tyrimo uždaviniai. 1. Nustatyti, ar sveikatos specialisto teikiama pagalba artimajam nepažeidžia etikos ir moralės principų. 2. Įvertinti, ar teikiama medicininė pagalba artimam asmeniui turi teisinių apribojimų. 3. Išsiaiškinti, kiek gydytojų anesteziologų reanimatologų bendroje Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos gydytojų imtyje sutiko teikti pagalbą savo artimiems žmonėms. 4. Nustatyti, ar turi įtakos sveikatos specialistų klinikinės praktikos trukmė ir sutikimas padėti artimam asmeniui. 5. Nustatyti, kokią dažniausią medicininę pagalbą sveikatos specialistai yra suteikę savo artimiesiems. 6. Įvertinti, dėl kokių priežasčių sveikatos specialistai yra linkę atsisakyti medicininės pagalbos teikimo. 7. Išsiaiškinti, ar sveikatos specialistai žino, jog yra rekomendacijų, galinčių padėti priimti artimųjų gydymo sprendimus. Tyrimo rezultatai. Tyrime dalyvavo 128 LSMUL Kauno klinikų sveikatos specialistai. Į anketoje pateiktus klausimus (1 priedas) atsakė 51,6 proc. gydytojų, 16,4 proc. gydytojų rezidentų ir 32 proc. slaugytojų. 95 proc. visų apklaustųjų gavo medicininės pagalbos prašymą iš savo artimųjų ir 99 proc. jų sutiko ją suteikti. 63,2 proc. iš visų apklaustų gydytojų buvo anesteziologai reanimatologai. 46,2 proc. viso Anesteziologijos klinikos personalo sutiko padėti savo artimiesiems. 67 proc. visų apklaustų gydytojų išrašė receptus vaistams, tačiau tik 6 proc. buvo kaip pagrindiniai gydytojai. 69,5 proc. apklaustųjų sveikatos specialistų medicininę pagalbą teikė telefonu. Respondentų nuomone, atsisakyti paskatintų kompetencijos nebuvimas, negalėjimas būti objektyviu dėl per artimų santykių, jei tai būtų neetiška ar turėtų teisinių apribojimų. 73 proc. sveikatos specialistų nežino ar nėra įsitikinę, jog egzistuoja gairės, kurios gali padėti apsispręsti dėl artimųjų gydymo. 44 proc. apklaustų sveikatos specialistų norėtų turėti etikos vadovą ar rekomendacijas. Išvados. 1. Išsiaiškinta, jog Lietuvos gydytojų profesinės etikos kodeksas gydytojui rekomenduoja vengti diagnozuoti ir gydyti ligas ar išrašyti vaistus savo šeimos nariams bei artimiesiems. 2. Lietuvoje įstatymo, draudžiančio sveikatos specialistams gydyti šeimos narius, nėra. 3. Visi tyrime dalyvavę Anesteziologijos klinikos gydytojai ir gydytojai rezidentai sutiko teikti medicininę pagalbą savo artimiesiems. 4. Nustatyta, jog stipraus ryšio tarp sveikatos specialistų klinikinės praktikos trukmės ir sprendimo teikti medicininę pagalbą nebuvo. 5. Dažniausia teikiama pagalba buvo receptų išrašymas. 6. 35,9 proc. respondentų pagrindine atsisakymo priežastimi nurodė kompetencijos stygių, kiti 9,4 proc. negalėjimą būti objektyviais dėl per artimų santykių. 7. Nustatyta, jog 73 proc. nežino ar nėra įsitikinę, jog egzistuoja gairės, kurios gali padėti apsispręsti dėl artimųjų gydymo. 44 proc. nurodė, jog tokios rekomendacijos gydymo įstaigoms būtų reikalingos.
Keyword(s): medicininė pagalba, artimieji, sutikimas padėti, informuoto asmens sutikimas.
DOI: 10.35988/sm-hs.2024.326
Full Text: PDF